Rekomendacijos besilankantiems miške
Maisto atliekas draudžiama palikti automobilių ar turistinėse poilsio
aikštelėse, jas privalu išmesti į uždaromus (nuo laukinių gyvūnų apsaugotus) konteinerius. Kas žino, iš kur atvežta ir ką gali savyje slėpti sumuštiniui naudojama mėsa. Virusas labai ilgai išlieka užsikrėtusių kiaulių ar šernų kraujyje, audiniuose, išskyrose, išmatose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kiaulienos ar šernienos produktuose.
Einantiems į mišką verta prisiminti, kad AKM virusas perduodamas ne tik tiesioginio kontakto būdu tarp šernų ir kiaulių, bet ir pernešant jį mechaniškai per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, avalynę, todėl grįžus iš miško reikėtų ne su tais pačiais rūbais skubėti į tvartą, bet pirmiausia persirengti.
Nors vaikščioti po užkrėstus miškus nedraudžiama, bet jei jau apsilankėte, rekomenduojama bent 48 valandas neiti į kiaulių laikymo vietą. Vykstant grybauti ar uogauti į šias zonas patartina turėti pakaitinius viršutinius drabužius ir atskirus batus, kuriais būtų galima persirengti ir persiauti įeinant į mišką. Išėjus reikėtų juos nusirengti ir sudėti į atskirą maišelį, o sugrįžus namo – nedelsiant išskalbti kuo aukštesnėje temperatūroje.
AKM virusas žūsta 70 °C temperatūroje. Apavą reikėtų dezinfekuoti ir švariai nuplauti. Patartina laikytis asmens higienos – grįžus nusiprausti po dušu. Ypač tai aktualu laikantiems kiaulių ar dirbantiems kiaulių ūkyje
Apie tai, kad miškas užkrėstas, skelbia prie jo esanti informacija. Surinktus grybus patariama nuvalyti vietoje, o jeigu jau parsivežėte namo, atliekų bet kur neišmeskite, bet surinkę jas užkaskite.
Transporto priemonėmis į užkrėstos zonos miškus patartina nevažiuoti, geriau palikti jas tam skirtose pakelės aikštelėse.
Rekomendacijos medžiotojams
Sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai.
Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją apie gyvūnų atliekų duobes išdezinfekuokite medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kt. daiktų dezinfekciją, kurie turėjo kontaktą su galima užkrėstu šernu.
Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, sudėkite į gyvūninių atliekų duobes. Duobę pripildžius 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 m gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.
Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galite tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.
Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.
Išmestos galimai AKM virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos, gali sukelti grėsmę tolesniam viruso plitimui.
VMVT duomenimis šiais metais (iki 2016 m. birželio 1 d.) Lietuvos medžiotojai sumedžiojo 16 099 šernus. Iš jų 6329 šernų patelės. VMVT nuo 2015 m. lapkričio 14 d. už kiekvieną nušautą šerno patelę nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus, moka 50 eurų išmoką, o jeigu šerno patelė yra vyresnė nei 24 mėnesių amžiaus – 100 eurų išmoką.
Šiais metais iki 2016 m. liepos 22 d. identifikuotos 144 vietos miškuose, kuriose nustatytas AKM. Liga diagnozuota 200 nugaišusių ir 36 sumedžiotiems šernams. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį surasta dvigubai daugiau AKM užsikrėtusių šernų gaišenų, nei per visus 2014 m. ir 2015 m. kartu sudėjus.
Miške pastebėjus gyvūno gaišeną nedelsiant praneškite VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, kreipkitės į VMVT teritorinį padalinį, esantį kiekviename rajone, arba praneškite privačiam veterinarijos gydytojui. Už surastą šerno gaišeną numatyta 30 eurų išmoka.
