Visuotiniame žemdirbių suvažiavime dalyvavęs šalies premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad būdų kovoti su problemomis yra. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti Lietuvos kiaules, premjeras ragino medžiotojus iššaudyti visus miškuose esančius šernus.
„Suprantu, kad nušauti vaikingą patelę ne visiems kyla ranka, nes po to nebus ką medžioti ateinančius kelerius metus. Vis dėlto kito kelio nėra. Reikia priimti ir nepopuliarius sprendimus, nes dabar saugodami šernus mes žlugdome kiaulių ūkius“, – teigė S.Skvernelis.
Kalbėdamas apie pienininkystės sektorių, jis tvirtino, jog jau parengta ilgalaikė pieno sektoriaus vystymo strategija, tačiau būtina išspręsti klausimus dėl aiškios kainodaros bei ilgalaikio pieno pirkimo sutarčių sukūrimo. Taip pat, premjero teigimu, reikia parengti ir pieno sektoriaus rizikos valdymo fondą.
Nors suvažiavimo metu žemdirbiai buvo ne kartą raginami kooperuotis, tačiau būtent kooperatyvų nariams pastaruoju metu labiausiai ir buvo sumažinta pieno supirkimo kaina.
Jis taip pat ragino ūkininkus ne vien dejuoti ir skųstis esama padėtimi, bet į susitikimus su valdžios atstovais atvykti gerai pasiruošusius, su konkrečiais problemų sprendimų pasiūlymais. Anot Ministro Pirmininko, dažnai ūkininkai skundžiasi, kad perdirbėjams yra nuolaidžiaujama, ginami tik jų interesai. Vis dėlto į susitikimus su valdančiaisiais perdirbėjai ir prekybininkai dažnai atvyksta geriau pasirengę nei ūkininkai, jų argumentai neretai būna daug svaresni.
„Mums kainas nuolat mažina ir jau daugybę metų girdime, kad tai vyksta dėl rinkų nebuvimo. Bet tada kam į Lietuvą kasdien įsivežama daugybė pieno iš Latvijos ar Estijos? Vadinasi, jog pieno iš tikrųjų trūksta ir jo reikia! Be to, užsieniečiams perdirbėjai moka daugiau nei saviems. Mūsų yra 44 tūkstančiai, o perdirbėjų ir prekybininkų – po penkis, tačiau būtent jie valdo situaciją. Taip neturėtų būti“, – emocijų neslėpė ūkininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Jis prognozavo, kad pienininkystės sektorių mūsų šalyje ištiks toks pat likimas, koks ištiko linų augintojus: pastarųjų paprasčiausiai neliko.
„Baigia išnykti ir runkelių augintojai, kiaulių sparčiai mažėja, prastėja padėtis ir grūdų sektoriuje. Kas apskritai liks iš žemės ūkio? Aišku, daugeliu atvejų mes esame patys kalti. Mes – susiskaldę, siekiame asmeninės trumpalaikės naudos, negalvodami apie ateitį. Gaila, kad lietuviai visoje Europos Sąjungoje gauna mažiausias išmokas ir mažiausias produkcijos kainas“, – apgailestavo J.Vilionis.
Jis tvirtino pasigendantis ir racionalių valdžios sprendimų. Dažnai ūkininkams yra skiriamos išmokos dėl ankstyvo pasitraukimo, o vėliau įvairiais būdais jie kviečiami sugrįžti atgal.
Nors suvažiavimo metu žemdirbiai buvo ne kartą raginami kooperuotis, tačiau būtent kooperatyvų nariams pastaruoju metu labiausiai ir buvo sumažinta pieno supirkimo kaina.
„Mūsų šalyje kooperatyvai supirkėjams pristato tik 30 proc. viso Lietuvos pieno. Tai tikrai ne ta jėga, kuri darytų kažkokią įtaką. Kol neegzistuos tvarios ir galingos kooperacijos, niekas nesikeis. Mes ir toliau prašysime išmokų, reikalausime paramų“, – prognozavo Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Anot jo, vienas iš pagrindinių ūkininkų reikalavimų – reguliuoti kainą – yra neįgyvendinamas.
„Reikia įvertinti tai, kad šiandien neuždrausime įvežti pieno ar mėsos iš Lenkijos ar Vokietijos. Negalime priversti supirkėjus mokėti tokią kainą, kokią būtų nustačiusi valstybė. Jie paprasčiausiai nieko nepirks iš mūsų“, – mintimis pasidalijo B.Markauskas.
