Netrukus prasidės ir dvaro rūsio rekonstrukcija, kuriame po poros metų bus įsteigtas Žemaitijos regiono senųjų amatų centras. Šiam centrui įrengti didžiają dalį lėšų Plungės rajono savivaldybė gavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“.
Tradicinių amatų centre įsikurs medžio drožėjai, kryždirbiai, pynėjai, audėjos ir kiti amatininkai. Centre bus galima apžiūrėti ne tik rengiamas senųjų amatų parodas, bet ir patiems pasimokyti, pavyzdžiui, austi kutulius ar natūraliomis medžiagomis dažyti vilną.
Tradicinių amatų centre įsikurs medžio drožėjai, kryždirbiai, pynėjai, audėjos ir kiti amatininkai.
Atgimsta Platelių dvaras
Platelių dvaras iki Antrojo pasaulinio karo priklausė grafų Šuazelių giminei. Po karo išliko dvaro parkas, keletas ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas. Platelių dvaro pagrindinių rūmų vietą primena tik pamatų liekanos – karo metu mediniai dvaro rūmai sudegė.
Įkūrus Žemaitijos nacionalinį parką (ŽNP), pradėta palaipsniui atstatinėti senuosius Platelių dvarui priklausiusius pastatus. Dvaro restauravimo darbams ŽNP intensyviai ieškojo rėmėjų. Europos Sąjungos lėšomis buvo restauruotos dvaro arklidės, kuriose įrengta vienintelė Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija.
Pastaraisiais metais naujam gyvenimui prikeltas ir dvaro svirnas. Pirmajame jo aukšte įrengtos gamtos, Platelių dvaro sodybos ekspozicijos, yra keičiamų parodų salė, svirno rūsyje – Platelių krašto senovės ekspozicija, svirno mansardoje – etnografijai skirtos ekspozicijos.
Kaip sakė ŽNP direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, lankytojai svirne laukiami nuo liepos 1 dienos.
ES lėšos – ir tradicinių amatų centrui
Dvaro rūsyje taip pat jau vyksta paruošiamieji restauravimo darbai. Jame bus įrengtas Žemaitijos regiono tradicinių amatų centras.
„Šiuo metu vykdomi viešieji restauravimo darbų pirkimai, tad netrukus jie turėtų prasidėti. Projektą ketiname baigti per du metus“, – optimistiškai nusiteikusi projekto koordinatorė A.Kuprelytė.
Projekto rengėjai sako, kad Platelių dvaro rūsį butų buvę lengviau iš naujo pastatyti nei restauruoti, nes po sovietinių laikų jis liko itin prastos būklės. Tačiau taikant šiuolaikines technologijas jame bus stengiamasi atkurti autentiką.
„Pagal projektą bus įrengiamas geoterminis šildymas, atidengiamos buvusios rūsio sienos, grindys“,- restauratorių laukiančius darbus vardijo Plungės rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Jonušienė.
Rekonstruoti Platelių dvaro rūsį kainuos beveik 800 tūkst. litų. Lėšos šiam projektui bus skirtos iš ES ir valstybės paramos fondų.
Šių metų pavasarį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (Programa) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“, įgyvendinimą planavimo būdu, buvo pasirašyta paramos sutartis.
Pagal ją paramos gavėjai Plungės rajono savivaldybei bus kompensuota iki 690 560 Lt, t. y. iki 90 proc. visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų. Iš jų 75 proc. paramos sumos (iki 517 920 Lt) sudarys Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, likusiojeji 25 proc. (iki 172 640 Lt) – Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.
Savivaldybė prie projekto įsipareigojo prisidėti 76 729 Lt (t. y. likusieji 10 proc. projekto vertės). Jos įnašas bus ne pinigais, bet natūra (nekilnojamuoju turtu). Jį skirs projekto partneris – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Pristatys Žemaitijos amatus
Pasak ŽNP paveldo skyriaus vedėjos vieną salę planuojama skirti pynimo amatams. A.Kuprelytė sakosi žinanti dar esant tokių meistrų, kurie pina iš eglių šakų ar lazdyno plėšų ir norėtų šią seną tradiciją atgaivinti.
Iš lazdynų plėšų išpinti krežiai yra labai tvirti, jais galima net akmenis nešioti. Bet svarbiausia, pasak paveldosaugininkės, jog šis pynimas yra būdingas tik žemaičiams, kituose Lietuvos regionuose tokio nebuvo ir nėra.
Būsimame tradicinių amatų centre ketinama pristatyti ir daugiau Žemaitijos kraštui būdingų amatų. Pavyzdžiui, kryždirbystę, tik žemaičiams būdingas koplytėles ant žemės ir medžio.
Būsimame tradicinių amatų centre ketinama pristatyti ir daugiau Žemaitijos kraštui būdingų amatų. Pavyzdžiui, kryždirbystę, tik žemaičiams būdingas koplytėles ant žemės ir medžio.
Pasirinkti amatai atspindės Žemaitijos krašto savitumą. Didelis dėmesys bus skiriamas Užgavėnių kaukių gamybai, mat nuo 1999 m. ŽNP direkcija organizuoja Žemaitijos Užgavėnių kaukių parodas–konkursus, yra sukūrusi Užgavėnių ekspoziciją.
Atskiroje salėje įsikurs ir audėjos. „Vietiniai meistrai padirbins keletą autentiškų staklių, tad lankytojai galės ne tik pamatyti, kaip audžiama, bet ir patys pamėgini austi“,- apie tradicinių amatų centro planus kalbėjo A.Kuprelytė.
Tradicinis amatų centras vien tik tuo nepasiribos. Čia bus organizuojami seminarai, kūrybinės stovyklos, mokymų kursai, parodos, konferencijos, visuomenės švietimo ir įvairūs leidybos projektai.
Pasak Žemaitijos paveldo saugotojos, šio projekto įgyvendinimas turi neabejotiną išliekamąją kultūrinę vertę – tęs senųjų amatų tradicijas, visuomenei sudarys platesnes galimybes dalyvauti kultūroje ir ją vartoti, skatins turizmo plėtrą.
Audžia divonus ir kutinius
Tradicinių amatų centro atidarymo itin laukia tautodailininkė Vaiva Jundilaitė ir jos mama 65 metų Laimutė Puidokienė, kuri ir šeimininkaus amatų centro audimo salėje.
Šios moterys audžia kutinius ir divonus. Divonai – žemaitiškai lovatiesės, rankšluosčiai, skaros. Kutiniai – tai grindų takai, išausti iš siūlų ar įvairiaspalvių medžiagos skiautelių. Audžia judvi tik iš natūralių medžiagų: lino, medvilnės, dažytos ar nedažytos vilnos.
Siūlus, kaip ir senovėje, Vaiva dažo tik natūraliais dažais: medžių žievėmis ir lapais, lauko ir miško žolelėmis. Jų pati ir prisirenka, mat gyvena miškų apsuptyje netoli Platelių.
„Šermukšnio žieve vilną gali nudažyti plytos raudonumo spalva, šaltekšnio – įvairių tonų geltona, rudeniniais beržo lapais—gelsvai žalia. Ąžuolas dažo tamsiai rudai, jo gilės – kakavos spalva. Dilgėlėmis išgausi sodriai žalią, sukatžole – samaninę spalvą, rūgštynių šaknimi – skaisčiai rožinę“,- senas siūlų ir audinių dažymo technologias atskleidė Vaiva.
V.Jundulaitės kutiniai ir natūralus vilnos dažymas – sertifikuoti tautinio paveldo produktai, kurie yra neįkainojamas žmonėms grąžintas lobis.
Stakles dovanų gavo iš Švedijos
V. Jundulaitė prieš šešioliką metų grįžusi į gimtąją Žemaitiją ir nusipirkusi sodybą Visvainių kaime, joje nerado nei staklių, nei audėjų. „Kaimynystėje dar gyveno Stanislava Tumpienė – devyniasdešimties ją šįmet palaidojome. Ji galėjo mane pamokyti audimo, bet pati jau nebeaudė ir staklių nebeturėjo“,- prisiminė Vaiva. Tuomet nebeaudė ir Vaivos mama.
Staklės į Vaivos namus atvažiavo net iš Švedijos. Jas jai padovanojo švedės iš Boksholmo, su kuriomis draugystę užmezgė Plungės kultūros centras. „Ten, Boksholme, kiekvienoje kaimo troboje stovėjo audimo staklės“, – tvirtino plateliškė audėja.
Netrukus tautodailininkė turės ir autentiškas žemaitiškas stakles. Jas surado ir jai atvežė Venckų giminė iš Rudžių kaimo. „Rado jas išardytas, bandysime surinkti, tačiau nežinau, ar jos tilps mano mažoje trobikėje“, - abejojo Vaiva.
Galbūt naująsias stakles ji pastatys audimo klėtelėje, kurią neseniai su mama įrengė buvusios veterinarijos vaistinės patalpose Plateliuose. Iki tol tautodailininkės neturėjo tinkamų patalpų ir austinius bei kitus rankdarbius parduodavo tiesiog gatvėje. Matytdama tai, seniūnė Danutė Rapolavičienė šias laisvas patalpas pasiūlė tautodailininkėms parduotuvei įrengti. Bet Vaiva seniūnei užsiminė, kad geriau būtų klėtelė, į kurią užėję lankytojai galėtų pamatyti ne tik jau gatavus audeklus, bet ir kaip jie audžiami.
Dukros idėjai pritarė ir mama L.Puidokienė. Dabar klėtelė yra jos nuolatinė darbo vieta. „Kiek džiaugsmo ji turi, kai į klėtelę užsuka jaunimas ar į Platelius atvykusios ekskursijos! Kiek žmonių sužino ir pamato, kokie mūsų žemaitiški austiniai, kokie jų raštai, kokios jų spalvos“,- mamos sėkme džiaugiasi Vaiva.
Abi tautodailininkės, mama ir dukra, savo amatą demonstruoja ne tik klėtelėje. V.Jundulaitė dažnai vyksta į Plungės rajono kultūros centro ar Žemaitijos nacionalinio parko rengiamus tradicinių amatų seminarus bei konferencijas. Klausytojams ji pasakoja apie audimą, verpalų dažymą, parodo, kaip tai daroma, leidžia ir patiems išmėginti šį amatą. „Žiūrėk, kitas paėmęs į rankas šaudyklę, jos jau ir nebepaleidžia. Grįžęs į namus ir pats bando imtis šio amato“,- susidomėjimu senaisiais amatais džiaugiasi audėja iš Platelių.
Tradicinių amatų centrams įkurti parama jau skirta šešiolikai šalies savivaldybių.
16 savivaldybių jau naudojasi parama
Savivaldybės, pasinaudodamos ES parama, gali kurti ir plėsti amatų centrus, burti amatininkus, kad šie neleistų nugrimzti į užmarštį unikalioms kiekvienam Lietuvos regionui būdingoms tradicijoms, seniesiems amatams. Tuo pačiu siekima išsaugoti tradicinių amatų įvairovę ir užtikrinti tolygų amatų centrų regioninį pasiskirstymą.
Tradicinių amatų centrams įkurti parama jau skirta šešiolikai šalies savivaldybių. Pernai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tradicinių amatų kūrimui ir plėtrai skyrė apie 3,5 mln. litų paramos lėšų. Be plateliškių, parama pasinaudojo Kuršėnų puodžiai, Arklio muziejus Anykščių rajone, Kelmės ir Prienų rajonų tradicinių amatų centrai.
Šiemet apie 8 mln. litų tradicinių amatų kūrimui ir plėtrai numatyti dar 11 savivaldybių – Utenos, Biržų, Panevėžio, Kretingos, Ukmergės, Zarasų, Molėtų, Šilutės, Varėnos, Alytaus ir Rokiškio rajonų projektams.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal Programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ – 690 560 Lt. Finansuojama iki 90 proc. visų projekte numatytų ir finansuoti tinkamų išlaidų.
Papildomai paramos lėšų ŽŪM skyrė Vilniaus krašto ir Vidurio Lietuvos tradicinių amatų centrų kūrimui. „Vilniaus ir Vidurio Lietuvos regionuose nėra tradicinių amatų centrų, tad labai norėtume, kad jie ten atsirastų“,- sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymų skyriaus vedėja Elena Petrošienė.
Tačiau iniciatyvos turi imtis pačios savivaldybės. Tenka apgailestauti, kad kol kas ŽŪM iš šių regiono nesulaukė projektinių pasiūlymų.
„Savivaldybių vaidmuo ypač svarbus kuriant patrauklią aplinką kaime gyvenantiems žmonėms. Nuo valdžios iniciatyvos priklausys, kaip kaimas gyvuos ateityje, ar atvyks daugiau gyventojų iš miesto“, – pabrėžė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymų skyriaus vedėja.
 |
