Šių metų lapkričio gale Parmoje (Italija), vyko Baltijos bei kitų Europos šalių ekspertų susitikimas
AKM problemoms aptarti. Viena svarbiausių temų, kuria buvo diskutuojama, kaip pagerinti epidemiologinių duomenų apie afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą surinkimą.
Mokslininkai pabrėžia, kad patikimų ir ilgalaikių duomenų trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta sukurti efektyvios vakcinos nuo šios ligos. Todėl labai svarbu, kad šalys, kuriose nustatytas AKM, pasidalintų savo sukaupta patirtimi.
Gediminas Pridotkas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius, nurodo, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys ir Lenkija, - šalys, kur pirma Europos Sąjungoje išplito kiaulių maras, - sutarė dalintis duomenimis ir kurti bendrą duomenų bazę, į kurią bus pateikiami duomenys iš visų šitų šalių.
„Turint vienodus duomenis bus galima daryti analizę, įvertinant tiek patį AKM virusą, tiek plitimo kelius, pokyčius, kurie po truputi atsiranda viruso genome. Visą tai padės koordinuoti kovą su AKM“, - sakė G. Pridotkas.
Šiemet Latvijoje nustatyta 10 AKM židinių kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 18, Lenkijoje 1, Lietuvoje - 13. Pažymėtina, kad visur užsikrėtimo priežastys panašios: biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymas, šėrimas žaliais (nenuplikytais) pašarais ar žole.
Kuriama vakcina
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus G. Pridotko, šiek tiek keičiasi viruso genomas, bet minimaliai - Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje ir Europos Sąjungos valstybėse jis šiek tiek kitoks, nei Afrikoje.
Būtent vakcinos trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko sunku kovoti su AKM.
„Vakcinos kūrimas yra sudėtingas, nes viruso struktūra sudėtinga. Nesugebama surasti vietos, kuri atsakinga už imuninį atsaką. Patys žymiausi Europos institutai dirba šituo klausimu – ir ispanai, ir vokiečiai. Dabar pagal Europos Sąjungos programa „Horizon 2020“ buriamas konsorciumas, į konsorciumą įtraukta ir Lietuva. Aišku, prie viruso kūrimo neprisidėsime, bet užsiimsime kitomis veiklomis tame projekte“, - sakė G. Pridotkas.
Kol nėra vakcinos – kitos priemonės
Kol nėra sukurta veiksmingos vakcinos, mokslininkai akcentavo kitų priemonių taikymą, stabdant virusą.
Apžvelgus skirtingų mokslininkų sukauptus duomenis ir šalyse renkamą statistinę informaciją, viruso stebėsenos duomenis, pažymėta, kad AKM plitimui laukinėje faunoje labai svarbus ne tik šernų populiacijos reguliavimas, bet ir dėl ligos nugaišusių gyvūnų paieška ir surinkimas.
„Šernai yra vienas didžiausių ligos platinimo šaltinių. Buvo pademonstruotų Vokietijoje atliktų mokslinių tyrimų išvados, kur matosi, kad ypač vasaros metu, jei šernų dar nedomina gaišenos, tai kai prasideda irimo procesas ir atsiranda vabzdžių lervų, tai pradeda domėtis ir ėsti tas gaišenas ir ligos ciklas taip sukasi. Buvo konstatuota, kad reikia kuo greičiau pašalinti gaišenas, sutvarkyti ir dezinfekuoti radimo vietą ir taip užkirsti kelią ligos plitimui“, - nurodo G. Pridotkas.
Mokslininkams žinoma, kad šerno gaišenoje ir aplinkoje AKM virusas gyvybingas gali išlikti nuo 2 iki 6 mėnesių. Tad, laiku nesuradus ir nesunaikinus dėl ligos nugaišusių šernų gaišenų tikimybė marui išplisti didėja.
Paklaustas, kokių priemonių imamasi Lietuvoje su šernais, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius teigia, kad šernų gaišenų surinkimu aktyviai užsiima medžiotojai.
„Nuo kitų metų tam bus skiriamas didesnis dėmesys ir bus skiriamas finansavimas už surastas gaišenas. Jei bus pranešta, kad tam tikroje vietoje yra gaišena, už tai bus mokamos kompensacijos“, - teigia G. Pridotkas.
Kas sutarta
Belaukiant vakcinos Europos mastu sutarta efektyviau naudotis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) turimais resursais ir duomenų rinkimo bei apdorojimo bazėmis, analogiškomis kurios jau sukurtos dėl kitų ligų tyrimo; aptarta kokie papildomi tyrimai, siekiant detalesnio epidemiologinio tyrimo, gali būti atlikti.
Be to sutarta, kad remiantis šalių nuolat pateikiamais duomenimis, ES mokslininkai atliks išsamesnį ir daug nuodugnesnį epidemiologinį viruso aprašymą, galimus rizikos faktorius ir pan. Pirminius šių darbų rezultatus numatyta aptarti 2016 m. balandį.
Primename, kad nuo metų pradžios iki dabar Lietuvos laukinėje gamtoje buvo aptikta 130 šernų, kuriems nustatytas AKM. 59 šernai buvo rasti nugaišę, dar 71 buvo sumedžiotas. Paskutiniai atvejai nustatyti Kauno, Varėnos ir Rokiškio rajonuose. Apkrėsti gyvūnai aptikti 19-oje šalies savivaldybių.
Pirmasis viruso atvejis kiaulėms nustatytas praėjusių metų liepos mėnesį Ignalinos rajone.
