Tyrimas, vykdytas nuo 2012 m. rudens iki 2013 m. vasaros, parodė, kad žiemos sezono metu bičių mirtingumas yra mažesnis nei 10 proc. keliose pagrindinėse bitininkystės šalyse: Graikijoje, Vengrijoje ir Italijoje. Tačiau valstybėse su santykinai nedidele bičių populiacija, pavyzdžiui, Belgijoje ir Švedijoje siekia iki 30 proc. Bendras sezoninis kolonijų mirtingumas bitininkystės sezono metu buvo mažesnis nei žiemą ir svyravo nuo 0,3 proc. iki 13,6 proc., kai priimtina apie 10 proc.
Būtina ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią bičių nykimui visuose regionuose, nes trečdalis žmonijos maisto išteklių priklauso nuo šių vabzdžių populiacijos.
„Nors bičių mirtingumas kai kuriose šalyse yra didesnis, tačiau tai nereiškia, kad bitės tik nyksta. Bendras bitynų skaičius, kaip ir produkcijos, ES šalyse didėja. Vis dėlto, būtina ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią bičių nykimui visuose regionuose, nes trečdalis žmonijos maisto išteklių priklauso nuo šių vabzdžių populiacijos“, – pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
Specialistė sako, kad bičių sveikatą neigiamai veikia ligos ir netinkamas jų gydymas, taip pat biologinės įvairovės mažėjimas, žmonių veikla: intensyvi žemdirbystė, modernizuojamas žemės ūkis, augalų apsaugos priemonių naudojimas, miškų kirtimas.
Pasak R.Sirutkaitytės, visi pramonės sektoriai svarbūs, tad reikia sutelkti turimus mokslinius išteklius ieškant balanso su natūralia gamta, taip pat skatinti natūralią, ekologinę žemdirbystę.
Beje, tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokios ligos dažniausiai vargina bites. Nustatyta, kad bendras Amerikinio puvinio paplitimas visose ES šalyse – mažas (nuo 0 iki 11,6 %), o Europinio puvinio – dar mažesnis. Tuo tarpu varoazė pastebima beveik visose ES valstybėse.
Penkiose šalyse nustatyti keli klinikiniai lėtinio bičių paralyžiaus viruso atvejai. Keturiose šalyse Nozemozės paplitimas viršijo 10 proc., o Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje ir Latvijoje šios ligos nebuvo pastebėta.
Nors tyrimo laikotarpiu septyniose valstybėse buvo rasta 15 įtartinų nariuotakojų, tačiau nė vienu atveju nebuvo patvirtinta egzootinėms priskiriamų bičių ligų sukėlėjų, Mažojo avilių vabalo ar Tropilaelaps erkės buvimas ES teritorijoje.
„Pastebimi regioniniai skirtumai kelia daug klausimų, todėl tyrimas tęsiamas ir 2014 m. Taip pat bus vykdomi kiti projektai, kuriais siekiama išsiaiškinti pagrindinius rizikos faktorius biologinei įvairovei, ypač laukinėms bitėms, ir išsaugoti bei sustiprinti jų populiacijas miesto buveinėse visoje Europoje. Tikimasi, kad tokios iniciatyvos suteiks naujų mokslinių žinių, kurios bus naudingos sprendžiant bičių mirtingumo problemą“, – apibendrina R.Sirutkaitytė.
