Pasak besiverčiančių šia veikla, amatų centrai, ypač kaimuose ar mažesniuose miesteliuose, yra kur kas reikšmingesni nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio – jie skatina ne tik susidomėjusių turistų atvykimą į mūsų šalį, bet ir kaimobei mažų miestelių gyventojų socializaciją ir verslumą, kelia kaimo konkurencingumą.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia suskubti visus, norinčius investuoti į tradicinių amatų centrų plėtrą – iki birželio 30 d. dar galima teikti paraiškas pagal šiuo metu įgyvendinamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų plėtra“.
Amatų centrai – daugiau nei paveldo išsaugojimas
Tradiciniai amatai vertinami ne tik kaip neatsiejama kultūros dalis, bet ir kaip viena iš alternatyvios ūkinės veiklos rūšių kaimo vietovėse. Kai kurie amatai, pavyzdžiui, lietuvių kryždirbystė, dainų šventės bei sutartinės vertinamos visame pasaulyje ir yra įrašytos į UNESCO žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Pasižiūrėti šių ir kitų tradicinių paveldo objektų atvyksta ne tik šalies gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio, kuriems amatų centruose vedamos ekskursijos, rodomi dirbiniai arba vyksta interaktyvios dirbtuvės.
Kaip puikų pavyzdį galima įvardinti Šiaulių rajone, Kuršėnų miestelyje, prieš 5 metus tuomet dar už 2007–2013 metų KPP lėšas įkurtą Kuršėnų tradicinių amatų centrą. „Šis miestas nuo seno garsėja keramikos gaminiais, ypač puodynėmis – neatsitiktinai ji pavaizduota miestelio herbe. Įkūrus amatų centrą, galėjome atgaivinti šį mūsų kraštą garsinantį amatą, o čia vykstančiuose edukaciniuose užsiėmimuoseapsilankantys žmonės gali mokytis iš paties geriausio – septintojo Lietuvoje puodžių karaliaus Algimanto Tamašausko. Norinčių išmėginti keramikos amatą tikrai netrūksta – užsiėmimai vyksta beveik kiekvieną dieną“, – sako Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė. Ji džiaugiasi, kad pagal KPP amatų centrams suteikiama paramos tiek, kiek jos realiai ir reikia, todėl atsiranda galimybių ir toliau plėsti veiklą bei kelti užsiėmimų kokybę.Šiam amatų centruijau skirta parama ir pagal 2014–2020 metų KPP.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo skyriaus vyriausioji specialistėEglė Martinkienė, atsižvelgdama į Kuršėnų tradicinių amatų centro pavyzdį, pastebi, kad tradiciniai amatų centrai duoda ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą – steigiamos darbo vietos, didinamas kaimo vietovės ir aplinkinių vietovių gyventojų užimtumas, puoselėjamos tradicijos ir saugomos kultūros vertybės. Bendruomenę suburiančių ir turistus pritraukiančių amatų centrų steigimas ir puoselėjimas – itin svarbus veiksnystradicinių amatų išsaugojimui bei jų plėtrai.
Tradicinių amatų skatinimui – parama
Siekiant skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, skiriama parama pagal KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą“ veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“. Ši parama suteikia amatų centrų atstovams galimybę investuoti į amatų technologinę įrangą, materialinės bazės gerinimą, informacijos sklaidos priemones ir medžiagas, padėsiančias užtikrinti finansinį stabilumą.
Pateikti paraišką paramai gauti gali juridiniai asmenys – tradiciniai amatų centrai, kurie patenka į Tradicinių amatų centrų sąrašą, patvirtintą LR žemės ūkio ministro. Patvirtinus pateiktą paraišką, finansavimas gali siekti 90 proc. visų finansuoti tinkamų išlaidų, odidžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 200 tūkst. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu su partneriais pateikiamos paraiškos nėra priimamos.
Investuojant į tradicinių amatų centrų plėtrą, projektai gali būti įgyvendinti kaimo vietovėse, miesteliuose ir savivaldybių centruose, išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus. Pirmumas teikiamas tradicinių amatų centrams, kurie į savo veiklą įtraukia daugiau tradicinių amatininkų, sertifikavusių tautinio paveldo produktų ir kurių veikla apima didesnį teikiamų viešųjų paslaugų skaičių – jie rengia mokymus, edukacinius užsiėmimus, organizuoja paskaitas ir kitas veiklas.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapiuose.
