Tai iššūkis, skatinantis ieškoti alternatyvių augalų apsaugos produktų ir priemonių, kurios ne tik efektyviai kovotų su ligų sukėlėjais, piktžolėmis bei kenkėjais, bet ir turėtų kuo mažesnį poveikį supančiai aplinkai.
Vienas iš tokių inovatyvių sprendimų – biologinės medžiagos, gaminamos iš natūralių medžiagų, turėtų vis drąsiau žengti į šią areną, išplečiant augintojams prieinamų sprendimų ratą.
Iššūkiai ir pradžia
„Biopesticidai – tai vienas iš ateities žemdirbystės ramsčių, galintis kartu su kitais augintojams prieinamais įrankiais padėti užauginti pakankamai maisto, kartu saugant aplinką“, – įsitikinusi Zita Varanavičienė, tvarios augalininkystės principus skleidžiančios asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė.
Sektorius Europoje investuoja 4 mlrd. eurų į inovacijas biopesticidų srityje. Tačiau vien šių finansinių investicijų nepakanka. Norint užtikrinti, kad šie inovaciniai sprendimai galėtų būti sukurti ir įdiegti Europos ūkiuose, reikia palankios reguliavimo aplinkos, mokymų, informacijos sklaidos ir paskatų.
„Įveikus šiuos iššūkius, Europos Sąjunga, o kartu ir Lietuva galėtų tapti labai palankia vieta biopesticidams kurti. Imant gamtos produktus kaip atspirties tašką, atsiras daugiau galimybių sukurti augalų apsaugos produktus, kurie turės daug didesnį tvarumo potencialą ir kartu su kitomis priemonėmis leis auginti maistą besikeičiančiomis klimato sąlygomis ir keičiantis augalų kenkėjų arealams“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.
Biologiniai pesticidai – kas jie?
Bet kas gi tie biopesticidai? Tai tarsi gamtos dovana žemdirbiams – augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje – natūralūs ingredientai: augalų ekstraktai, bakterijos, grybai ar net virusai. Jie skirti augalų ligų ir kenkėjų kontrolei, tačiau, skirtingai nei cheminiai pesticidai, yra draugiškesni aplinkai ir žmonių sveikatai.
Biopesticidų pasaulis yra įvairus ir spalvingas: nuo semiocheminių medžiagų, dar kitaip vadinamų feromonais, kurios tarsi gudrūs apgavikai imituoja augalų ar gyvūnų skleidžiamus signalus, iki organinių medžiagų, tokių kaip augalų ekstraktai, išgaunamų iš pačios gamtos lobyno, ir mikroorganizmų, tokių kaip Bacillus thuringiensis bakterijos, kurios yra itin pražūtingos tam tikriems kenkėjams.
Auganti rinka ir galimybės
Prognozuojama, kad biopesticidų rinka turėtų sparčiai augti visame pasaulyje. 2020 metais ji siekė 3,5 mlrd. eurų, skaičiuojama, kad 2025 metais pasieks 17,1 mlrd. eurų ir toliau kils net iki 175 mlrd. eurų 2031 metais. Tokie numatomi šuoliai rodo, kad biopesticidai taps vis svarbesne žemės ūkio dėlionės detale.
Žinoma, biopesticidai nėra stebuklinga lazdelė. Jų efektyvumas gali būti mažesnis nei cheminių pesticidų, ypač kai kenkėjai ar ligos nepalankiomis sąlygomis itin suaktyvėja. Be to, biopesticidų registracijai taikomi griežti reikalavimais, kurie lemia vertinimo proceso ilgumą ir kartais trukdo naujiems inovatyviems produktams greitai patekti į rinką.
Nepaisant kai kurių iššūkių, biopesticidai turi milžinišką potencialą tapti tvarios žemdirbystės pagrindu. Investuojant į mokslinius tyrimus, inovacijas ir ūkininkų švietimą, jie gali tapti svarbia augintojų „įrankių“ dalimi.
