Dėl vadinamosios amatininkų alaus revoliucijos, kuri prasidėjo JAV ir laipsniškai pasklido po visą pasaulį, apynių pasėlių plotai JAV nuosekliai didėja nuo 2011 metų, tuo tarpu Vokietijoje šis rodiklis pastarąjį dešimtmetį beveik nekito ir sudarė 17–18 tūkst. hektarų.
Be to, pernai JAV, surinkusios 36,4 tūkst. tonų apynių derlių, užėmė pirmą vietą pasaulyje pagal šios žaliavos gamybą. Vokietijoje derlius dėl sausros sumažėjo 26 proc. iki 28,4 tūkst. tonų.
Jungtinėse Valstijose, kuriose auginamos apynių rūšys naudojamos amatininkų alaus gamyboje, 2015 metais taip pat buvo stebėta sausra, padariusi neigiamą poveikį derliui ir lėmusi šios žaliavos deficitą. Gaminant amatininkų rūšių alų reikia 4–10 kartų daugiau apynių negu gaminant tradicinį nestiprų šviesų alų, rašo „The Financial Times“.
Didėjant amatininkų alaus populiarumui, apynių kainos per pastaruosius penkerius metus pašoko du kartus.
Amatininkų alaus gamyba JAV 2014 metais padidėjo 18 proc., o 2015 metais – dar 15 procentų. Tuo tarpu visoje pasaulio alaus rinkoje vyrauja priešinga tendencija – bendra gamyba 2014 ir 2015 metais mažėjo ir smukimas dvejus metus iš eilės buvo užfiksuotas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
