Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss perspėjo Prancūziją, kad JK „nenusileis“ dėl „nepagrįstų“ Paryžiaus grasinimų, tuo metu Prancūzijos žvejai laikosi savo pozicijos ir reikalauja politinio sprendimo vietos ginče, tapusiame dar vienu Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos mūšio lauku.
Abi pusės apkaltino viena kitą pažeidus prekybos susitarimą dėl prekybos po „Brexito“, kurį JK pasirašė su Europos Sąjunga ir kuris įsigaliojo šių metų pradžioje.
Prancūzija pagrasino uždrausti britų laivams įplaukti į kai kuriuos savo uostus bei sugriežtinti britų prekes gabenančių laivų ir sunkvežimių kontrolę, jei iki antradienio nebus padidintas licencijų žvejoti JK vandenyse prancūzų laivams skaičius.
Prancūzija taip pat pareiškė galinti apriboti energijos tiekimą Jungtinei Karalystei priklausančioms Normandijos saloms. Šios netoli Prancūzijos krantų esančios salos yra labai priklausomos nuo elektros energijos, tiekiamos iš žemyno.
„Prancūzai privalo atšaukti tuos grasinimus, kitaip mes pasinaudosime ES sutartyje numatytu ginčų sprendimo mechanizmu, imdamiesi veiksmų, – BBC radijui pareiškė L.Truss. – Mes tiesiog nesirengiame nusileisti šių grasinimų akivaizdoje.“
Ekonomikos prasme žvejybai tenka nedidelė pramonės dalis, tačiau ji turi didelę simbolinę reikšmę ir Didžiajai Britanijai, ir Prancūzijai. Abi šios šalys turi senas jūrines tradicijas, o nuo metų pradžios abi šalys kontroliuoja savo vandenis pagal prekybos susitarimo po „Brexit“ sąlygas.
Paryžius teigimu, kai kuriems prancūzų laivams nebuvo leista žvejoti vandenyse, kuriuose jie nuo seno plaukiojo. Didžioji Britanija teigia patenkinusi 98 proc.ES laivų pateiktų paraiškų, o dabartinis ginčas kyla dėl vos kelių dešimčių prancūzų laivų, nepateikusių visų reikalingų dokumentų.
„Išdavėme žvejybos licencijas pagal visas prekybos susitarime su ES nuostatas, todėl Prancūzija privalo atšaukti grasinimus“, – pareiškė L.Truss.
Normandijos regioninio žuvininkystės komiteto pirmininkas Dimitri Rogoffas pareiškė, kad prancūzų laivai dokumentus teikia jau 10 mėnesių ir nesupranta, kodėl vieni laivai gavo leidimus, o kiti – ne.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl Didžioji Britanija daro kelia tokią sumaištį dėl „20 ar 30 laivų“ ir tikisi, kad Prancūzijos vyriausybės grasinimai galbūt „paskatins mūsų draugus britus nusiteikti šiek tiek taikiau“.
Sekmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas susitiko Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių viršūnių susitikime Romoje, tačiau panašu, kad sprendžiant ginčą nepasiekta didelės pažangos.
E.Macronas perspėjo, kad jei Didžioji Britanija nesiims „reikšmingų žingsnių“, kad išspręstų ginčą, Paryžius nuo antradienio įves griežtesnes patikras uostuose ir pasienyje.
L.Truss, pakartodama B.Johnsono poziciją, teigė, kad JK reaguos inicijuodama ginčų sprendimo priemones, numatytas po „Brexit“ sudarytame prekybos susitarime, imdamasi „kompensacinių priemonių“, jei Prancūzija įvykdys savo grasinimus.
Žvejybos ginčas tapo dar vienu ginčų, temdančiu Didžiosios Britanijos vyriausybės ir ES santykius nuo tada, kai šių metų pradžioje JK paliko ekonominį bloką.
D.Rogoffas išreiškė nusivylimą dėl pažangos stokos E.Macrono ir B.Johnsono susitikime, pareikšdamas, jog prancūzų žvejai tapo pėstininkais diplomatinėje priešpriešoje.
