„Manau, kad prekybos tinkluose galėtų būti sėkmingai realizuojami Rusijos rinkai skirti pieno produktai, kaip ir prieš metus, kai buvo įvestas jų embargas. Problemų dėl rusiškų pakuočių tikrai nedarysime. Kitas klausimas, kodėl lietuviškais pieno produktais neprekiaujama turgavietėse – dėl kainų ar dėl kitų priežasčių“, – BNS sakė J.Milius.
Problemų dėl rusiškų pakuočių tikrai nedarysime. Kitas klausimas, kodėl lietuviškais pieno produktais neprekiaujama turgavietėse – dėl kainų ar dėl kitų priežasčių, – BNS sakė J.Milius.
Preliminariais duomenimis, nuo sienos su Rusija grįžo 16 mašinų su lietuviška pieno produkcija po to, kai Rusija metams įvedė sankcijas Europos Sąjungai ir kitoms šalims. Skaičiuojant, kad į vieną transporto priemonę pakraunama apie 25 tonos pieno produktų, vien su rusiškomis etiketėmis jų gali būti apie 400 tonų.
BNS žiniomis, Lietuvos pienininkai turi ir dar nespėtos paženklinti perteklinės produkcijos, kuri buvo gaminama Rusijos rinkai.
„Lietuvos pieno gamintojai savo produkciją veža į 70 valstybių, mėsos gamintojai – į 20 valstybių. Nuolat ieškome naujų rinkų, tačiau per pirmą mėnesį nuo rusiškų sankcijų įvedimo jiems bus sunkiausia, nes reikės persiorientuoti – peržiūrėti asortimentą, realizavimo kelius“, – BNS sakė J.Milius.
Rusijai įvedus vaisių ir daržovių, paukštienos, žuvies, sūrių, pieno ir pieno produktų embargą iš Europos Sąjungos šalių, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos, Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) ieško galimybių įsivežti maisto galimybių iš trečiųjų šalių – Lotynų Amerikos, Turkijos.
„Rosselchoznadzor“ atstovai antradienį susitiks su Baltarusijos žemės ūkio ministru Konstantinu Zaicu ir tarsis su juo, kad per Eurazijos muitų sąjungos šalis (priklauso Rusija, Baltarusija, Kazachstanas) į Rusiją nepatektų maisto produktai iš šalių, kurioms paskelbtas laikinas embargas.
