Siekiant sustabdyti viruso plitimą planuojama užmigdyt 40 tūkst. žvėrelių. Ekstremali situacija leis numatyti kompensacijas už audinių naikinimą.
Anot Jonavos savivaldybės administracijos patarėjo civilinės mobilizacijos klausimais Vytauto Kaminsko, šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti tinkamas atvejo suvaldymo sąlygas.
„Kada įvykio negalima iškart likviduoti per labai trumpą laiką, jis išsitęsia ir laike, ir reikalingas tam tikrų skirtingų institucijų pasitelkimas. Tai tam, kad būtų sudarytos tam tikros teisinės sąlygos ir prielaidos, įvedama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija“, – antradienį BNS sakė įsakymą dėl ekstremaliosios situacijos formavęs V.Kaminskas.
Anot jo, kol kas nėra aiškios praktikos, kaip suvaldyti koronaviruso plitimą audinių ūkiuose, šis atvejis yra pirmasis Lietuvoje, tad stengiamasi surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie virusą ir jo plitimą tarp gyvūnų.
„Yra ir moksliniai tyrimai daromi, tai ir Europos Sąjungoje bus mokslinė bazė“, – teigė V.Kaminskas.
Jis užtikrino, kad ekstremalioji padėtis gyventojų nepalies, jos priemonės nukreiptos tik konkrečiai į ūkį, kuriame užfiksuotas virusas.
„Kadangi pagal pobūdį tai yra ekstremalioji situacija žemės ūkio srityje, į gyventojų gyvenamąją sritį ji nenukreipta“, – sakė savivaldybės darbuotojas.
Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove savivaldybės komisija paskyrė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Jonavos skyriaus vadovę Dianą Dainą Šutovienę.
Pasak jos, kol kas su tarp audinių paplitusiu koronavirusu tvarkosi pats ūkis, tačiau šis sprendimas leis, esant reikalui, pasinaudoti ir savivaldybės resursais bei užtikrins galimybę sulaukti kompensacijų.
„Atsižvelgiant į tai, kad galbūt bus kreiptasi dėl kompensavimo, tos kompensacijos, aišku, įsijungia mechanizmas, tik tada, kai yra paskelbiama ekstremali situacija, tai taip ir buvo nutarta – vis dėlto sušaukti šitą posėdį ir paskelbti ekstremalią situaciją“, – antradienį BNS sakė D.Šutovienė.
Virusas paplitęs visame ūkyje
VMVT inspektorės teigimu, nuo praėjusios savaitės, kai ūkyje buvo užfiksuotas koronavirusas, jame jau nugaišo daugiau nei 1,2 tūkst. užsikrėtusių audinių, dar 600 buvo užmigdyta.
Anot D.Šutovienės, šiuo metu ūkiui yra pritaikyti bet kokio judėjimo apribojimai, taip pat dezinfekuojamos ūkio patalpos ir technika.
„Apribojimai apima bet kokį gaišusių, gyvų gyvūnų judėjimą, šalutinių gyvūnų produktų, transporto ir vaistų. Apima visus judėjimus iš ir į ūkį, išskyrus, su atskiru leidimu, kur yra numatyta, kažkoks pašarų įvežimas ar šalutinių gyvūnų produktų išvežimas“, – pasakojo ekstremaliosios situacijos vadovė.
Taip pat siekiant nustatyti viruso paplitimą ūkyje buvo atlikti taškiniai tyrimai, kuriais ištirti skirtingose vietose laikomi gyvūnai – visi šie tyrimai buvo teigiami.
„Taškinis tyrimas yra paimtas dėl to, kad nustatyti, kokiu paplitimu virusas yra išplitęs ūkyje. Ūkio teritorija yra didžiulė, yra suskirstyta į sekcijas ir į stogines. Buvo atrinkta pagal tam tikra patikimumą mėginiai, kad nustatyti, kurios sekcijos yra daugiau paveiktos, kurios – mažiau, kur pirmiausia reikia migdyti tas audines dėl to, kad liga neišplistų“, – teigė D.Šutovienė.
„Visi teigiami, bet ne visos sekcijos yra vienodai užkrėstos. Kai kurios sekcijos, ypatingai ten, kur yra suaugę gyvūnai, teigiamų čia nebuvo nustatyta“, – pridūrė ji.
Tuose narveliuose, kuriuose nustatomas virusas, laikomos audinės yra užmigdomos, taip pat gaišinamos ir laikomos aplinkiniuose narveliuose.
„Pagal numatytą planą pirmiausiai migdomos tos, kurios labiausiai paveiktos“, – sakė specialistė.
Planuojama užmigdyti apie 40 tūkst. audinių
Skaičiuojama, kad nustačius koronavirusą ūkyje buvo kiek daugiau nei 59 tūkst. audinių, maždaug 40 tūkst. jų planuojama užmigdyti, likusias tikimasi išsaugoti.
„Ūkis bandys išlaikyti savo veislinį branduolį, tas vyresnes branduoles ir jei išeis apsaugoti jas, tai galbūt bus galima tam ūkiui gyvuoti toliau“, – teigė D.Šutovienė.
Anot jos, audinių migdymą ūkis ketina pradėti vykdyti nuo trečiadienio, per dieną ketinama užmigdyti apie 4-4,5 tūkst. audinių.
„Ūkis susiduria su darbo jėgos trūkumu, nes dalis darbuotojų serga, dalis karantinuojasi ir jie planuoja nuo rytojaus (trečiadienio) pradėti intensyvų migdymą, nes paprasčiausiai neturi darbo jėgos tam atlikti“, – sakė ekstremaliosios situacijos vadovė.
D.Šutovienės turimais duomenimis, šiuo metu koronavirusas diagnozuotas keturiems ūkio darbuotojams, dar keli yra saviizoliacijoje, tad ūkiui trūksta maždaug pusės darbus atlikti galinčių ir mokančių darbuotojų.
Praėjusią savaitę pranešta, kad koronavirusas nustatytas Jonavos rajone esančiame bendrovei „Danmink“ priklausančiame audinių ūkyje auginamiems gyvūnams. Tame pačiame ūkyje laikomi ir bendrovei „Vilkijos ūkis“ priklausančios audinės. Pastaroji bendrovė yra pagrindinė „Danmink“ akcininkė.
Koronavirusas praėjusios savaitės pabaigoje patvirtintas ir dar vieno ūkio Radviliškio rajone dviems darbuotojoms. Bendrovės „Šiaurės lapė“ direktorė BNS teigė, jog šiame padalinyje laikytos visos 50 tūkst. audinių užmigdytos jau penktadienį, ji patikino, kad tai atlikta ne dėl koronaviruso plitimo, o dėl įprasto proceso – žvėreliams sulaukus reikiamos brandos.
Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.
Lietuvoje auginamos audinės nuo koronaviruso tirtos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose nustatyta šio viruso protrūkių.
Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.
Lietuvos audinių augintojai kiekvieną savaitę turi tarnybai pateikti duomenis apie nugaišusias audines. Be to, Lietuvoje lapkričio viduryje įsigaliojo draudimas įvežti gyvas audines iš šalių, kur nustatyta viruso protrūkių.
VMVT duomenimis, šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.
