Jurbarko gyventojai neatsigina kiaulių komplekso smarvės, savininkas jaučiasi tapęs atpirkimo ožiu

Smarvė, pykinimas ir nemiga – Jurbarko gyventojai teigia, kad šiuos nemalonius pojūčius sukelia iš „Dainių“ kiaulių komplekso miestą pasiekiantys bjaurūs kvapai. Vos keli kilometrai nuo Jurbarko veikiančiame komplekse auginama apie 30 tūkstančių kiaulių ir paršelių.
Kiaulės
Kiaulės / Kęstučio Vanago/BFL nuotr.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos kvietimu ketvirtadienį į Jurbarką atvyko Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir kitų valdžios institucijų vadovybė. Valdžią pasitiko dešimtys pasipiktinusių jurbarkiškių. Komplekso vadovas teigia, jog niekur Europoje nėra buvę, kad patys verslininkai būtų nusiteikę prieš verslą ir įsitikinęs, jog „Dainių“ kompleksas tapo tarsi atpirkimo ožiu.

Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus teigia, kad gyventojai nebegali pakęsti šiltuoju metų laiku, nuo gegužės iki rugsėjo, itin dažnai sklindančios smarvės.

„Vėjo kryptis pastaruosius dvejus metus buvo labiau iš vakarų, smarvė taip nepūtė Jurbarko ir aplinkinių gyvenviečių link, o dabar žmonės naktimis pabunda, juos pykina iki vėmimo, ypač kenčia turintys alerginių susirgimų“, – pasakojo G.Stoškus.

Verslininkas mano, kad dėl kiaulių komplekso gerokai suprastėjo ir iš čiaupo bėgantis vanduo – jis skleidžia nemalonų kvapą.

Jo turimais duomenimis, komplekse leidžiama auginti 24 120 kiaulių, papildomai laikomi ir paršeliai. G.Stoškus teigia, kad objektyvių duomenų, kiek iš tiesų gyvulių laikoma, nėra, nes kiaules skaičiuoja patys darbuotojai.

„Paskutiniais duomenimis, paršelių su kiaulėmis yra apie 31 tūkstantis. Sovietiniais laikais kompleksas buvo suprojektuotas 12 tūkstančių kiaulių, jame laikė apie 7 000 kiaulių, taršos ir smarvės problemų nebuvo. Dabar yra tragedija“, – sakė G.Stoškus.

Smarvė iš komplekso sklinda nuo 2004 metų, tačiau pastaraisiais metais itin suintensyvėjo. Jurbarko gyventojai siekia, kad kiaulių skaičius „Dainių“ komplekse būtų sumažintas.

Prieš kurį laiką spręsti šios problemos ėmėsi verslininkų asociacija. Ji kreipėsi į įvairias institucijas, inicijavo, kad būtų atlikti tyrimai.

„Nacionalinė sveikatos tyrimų laboratorija ištyrė šešias sodybas, penkiose iš jų aptiko 60 proc. amoniako viršijimą. Didžiausią taršą kelia fermų ventiliavimas, tai sudaro apie 70 proc. taršos, antra problema – pievų laistymas. Srutos pakeliamos į 10–15 m aukštį, tie laistymo įrenginiai sukasi aplink ir sukelia smarvę bei taršą. Trečias šaltinis – neuždengtos srutų lagūnos. Kol kas įstatymas leidžia jų nedengti. Ketvirtas – netvarkingi ūkininkai, kurie išsiveža srutas ir jas išlieję per 12 val.  neaparia žemės“, – vardijo G.Stoškus.

Jo duomenimis, prie laistymo laukų buvo nustatyta, kad amoniako koncentracija ore viršyta net 83 kartus.

Vietos gyventojų teigimu, „Dainių“ komplekse srutos laikomos specialiose saugyklose, iš kurių apylinkių ūkininkams leidžiama transportuoti srutas į jiems reikiamas vietas. Abejojama, ar dėl srutų išvežimo kompleksas yra sudaręs sutartis su ūkininkais, esą nei išvežamas kiekis, nei jų panaudojimas konkrečiose žemėse nėra kontroliuojamas.

Virtinė problemų

G.Stoškus vardija ir daugiau susijusių problemų.  Verslininkas mano, kad dėl kiaulių komplekso gerokai suprastėjo ir iš čiaupo bėgantis vanduo – jis skleidžia nemalonų kvapą. Dėl vandens ir oro kokybės suprastėjo gyventojų sveikata. Sveikatos specialistai pateikė duomenis, kad kvėpavimo sistemos ligos Jurbarke dešimtadaliu viršija šalies vidurkį.

A.Pocevičiaus nuotr./Jurbarko gyventojai piktinasi dėl nuolat sklindančios kiaulių komplekso smarvės.
A.Pocevičiaus nuotr./Jurbarko gyventojai piktinasi dėl nuolat sklindančios kiaulių komplekso smarvės.

„Neturime pramonės, kitų taršos šaltinių, priežastis – kiaulių kompleksas, – įsitikinęs verslininkas, – Pateikus skundus vilkinamas tyrimų atlikimas, specialistai pasirodo gruodį, kai smarvė Jurbarko nepasiekia. Be to, laboratorijų atstovai apie savo vizitą informuoja komplekso vadovybę, tad jiems atvykus fermos nebūna ventiliuojamos.“

„Yra ir kita medalio pusė, – tęsia G.Stoškus, – Žemė tas srutas gauna jau daugiau kaip 30 metų, šalia Antvardės upelis, Mituvos upė, kuri įteka į Nemuną. Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo užsakytas tyrimas, Mituvos upėje rasta daug cheminių medžiagų. Pateikta išvada, kad galimai išleistos nevalytos srutos.“

„Dainių“ komplekso vadovas prieš kurį laiką įsigijo ir netoliese buvusias apleistas karvides, ten taip pat įkurdinta dar keli tūkstančiai kiaulių. „Nedideliame plote turėsime apie 40 tūkstančių kiaulių“, – sakė G.Stoškus.

Verslininkų organizacija yra sukaupusi šimtus gyventojų skundų, juos nukreipia į atsakingas institucijas, tačiau iš esmės situacija nė kiek nepasikeitė. Pagalbos kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijas, Aplinkos apsaugos agentūrą ir kitas institucijas. Jurbarko meras, anot G.Stoškaus, kuris pats yra Jurbarko rajono tarybos narys, gyventojų esą nepalaiko, nes kartu su „Dainių“ kiaulių komplekso vadovu yra vienoje koalicijoje.

Kaltina kuo begali

Puola ne kokie žalieji, o grupelė žmonių, prisidengusių verslininkų vardu, smaugia verslą. Žmonės yra suklaidinti rėksnių, – sakė kiaulių komplekso savininkas Kasparas Jurevičius.

Bendrovės „Dainiai“ vadovas ir savininkas Kasparas Jurevičius teigė, kad visko būna – smarvė kartais iš tiesų sklinda, tačiau, jo įsitikinimu, žmonės nuteikti prieš vieną bendrovę.

„Kur tik kas blogai – visur kalti „Dainiai“, niekas nė neabejoja. Esant tam tikroms oro sąlygoms, nepalankiam vėjui, kvapas nukeliauja. Juk ir žmogus turi kvapą, ką jau kalbėti apie kiaules, – sako K.Jurevičius, – Žmonės neišmano ir skleidžia kalbas neva išvėdiname prieš atvažiuojant inspektoriams. Mes negalime nevėdinti, vėdiname visą laiką, nes kiaulės nutrokštų.“

Anot vadovo, tarp Jurbarko ir Dainių yra trys fermos, jose laikomos karvės. „Juk visos kvapą skleidžia, o viskas suverčiama ant kiaulių komplekso. Reikia atskirti dar du momentus – tai tradiciniai taršos šaltiniai, kaip fermos, ir ūkininkų laukai, o už tręšimą atsakingi ūkininkai. Iš mūsų paima srutas, bet laukai ne mūsų, ne mes ir tręšiame. Negalime diktuoti, kada arti ar tręšti“, – kalbėjo vadovas.

K.Jurevičius labiausiai stebėjosi, kad jį, verslininką, puola verslininkų organizacija.  „Puola ne kokie žalieji, o grupelė žmonių, prisidengusių verslininkų vardu. Smaugia verslą. Žmonės yra suklaidinti rėksnių“, – sakė K.Jurevičius.

Bendrovė kasmet į biudžetą sumoka 3 mln. Lt mokesčių, joje dirba apie pusantro šimto darbuotojų. Komplekse kasmet užauginama apie 53 tūkstančiai kiaulių.

„Danai panašaus pajėgumo komplekse įdarbina 35–38 žmones, o pas mus, pridėjus dar ir nedidelį kompleksą Gedžiuose, Dviem šimtams kiaulių tenka vienas žmogus. Jei ūkininkas tiek augintų, niekam neužkliūtų, o kai yra vienoje vietoje – jau blogai. Galime ir mes dirbti panašiu principu kaip danai, paleisti šimtą alkanų burnų bedarbių miestui Jurbarkui“, – kalbėjo verslininkas.

Jo teigimu, nuo sovietmečio niekas komplekse nepasikeitė, jis buvo skirtas laikyti 12 000–54 000 kiaulių. Šiandien komplekse taikomos pažangiausios technologijos, pats vadovas teigė kasmet vykstantis į tarptautines parodas, kongresus.

„Gal dar atsiras kokių kvapų sugerėjų, juk viskas tobulėja“, – sakė jis.

Pats vadovas gyvena Jurbarkų kaime, visai šalia „Dainių“ komplekso. Paklaustas, ar pats nejaučia kvapo, K.Jurevičius teigė, gal esąs pripratęs, tačiau šiemet nemalonią smarvę jautęs tik vieną kartą ir išsiaiškino, kad laukus srutomis laistė ūkininkas.

„Mus tikrino daugybę kartų. Atliko 12 tyrimų ir nerado nė vieno pažeidimo“, – gyventojų kaltinimų kratosi verslininkas.

Griežtins kontrolę

Ketvirtadienį į Jurbarką kartu su kitų institucijų pareigūnais atvykęs aplinkos viceministras Almantas Petkus gyventojams pažadėjo, kad sugriežtins oro taršos kontrolę prie „Dainių“ agrokomplekso.

„Žmonės nepatenkinti sklindančiu kvapu, paisydami žmonių norų, sugriežtinsime kontrolę. Mes pasiruošę bendradarbiauti su gyventojais, atsiųsime mobilią laboratoriją iš Vilniaus, ji paims mėginius. Privalome reaguoti į skundus“, – kalbėjo A.Petkus.

A.Pocevičiaus nuotr./Viceministras Almantas Petkus
A.Pocevičiaus nuotr./Viceministras Almantas Petkus

Viceministras jurbarkiškiams pristatė tobulinamus su šia veikla susijusius teisės aktus.

„Nuo 2014 metų srutų išpurškimas bus draudžiamas. Dabar purškiama iš oro, o nuo 2014 metų bus išliejama virš dirvos ne aukščiau kaip 30 cm. Atviros srutų lagūnos nuo kitų metų bus irgi draudžiamos, rezervuarai turės būti uždari, – pasakojo A.Petkus, – Suprasdami situaciją, nes skunduose matome, kad pažeidimai būna ne darbo metu, švenčių dienomis ir naktimis, esame numatę iki kitų metų liepos įsteigti visą parą veikiančią skundų liniją. Operatyvinė grupė reaguotų ir naktį, ir savaitgaliais“.

A.Petkaus teigimu, didelių aplinkosauginių pažeidimų per pastaruosius penkerius metus „Dainių“ komplekse nebuvo nustatyta. „Kartą užfiksuoti gyvulių žarnų tvarkymo taisyklių pažeidimai, padidintos taršos pažeidimų nesame užfiksavę. Toks kompleksas gali veikti ir nėra toks šaltinis, kuris terštų aplinką. Pagrindinis dalykas – diskomfortas dėl kvapų“, – sakė viceministras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis