Jeigu parduotuvėje už litrą pieno sumokėjote eurą, tai 23 to euro centus gaus ūkininkas, 36 centus pasiims perdirbėjas, 24 centus – prekybos centras, kuriame pirkote tą litrą pieno. Likusius 17 centų teks atiduoti valstybei.*
Anksčiau ūkininkai gyveno geriau – nuo euro gaudavo 35 centus. Kaip ir kodėl pasikeitė pieno kainos struktūra?
Skaičiai liudija ūkininkų nelaimę
Geriamojo pieno mažmeninės kainos dalis, tenkanti žemdirbiui, nuo 2013 metų vidurio iki dabar susitraukė nuo 35 proc. iki 23 proc., „Tilsit“ sūrio – nuo 33 proc. iki 23 proc.
Tuo metu supirkėjų ir perdirbėjų dalis išaugo nuo 27 proc. iki 36 proc. (pienas), ir nuo 28 proc. iki 32 proc. („Tilsit“ sūris). Mažmenininkų dalis augo kiek kukliau – nuo 21 proc. iki 24 proc. (pienas) ir nuo 21 proc. iki 27 proc. (sūris).
*Paaiškinimas dėl PVM eilutės. Galutinė pieno ir sūrio kaina sudaro ne 100 proc., bet 121 proc. (100 proc. produkto kaina + 21 proc. PVM tarifas), todėl nuo galutinės kainos su PVM valstybei atitenka 17 proc.
„Žemdirbių sąskaita jie (perdirbėjai ir mažmenininkai – 15min) savo tą pelno dalį užsigarantuoja“, – kategoriškai pareiškė Žemės ūkio rūmų vadovas Andriejus Stančikas.
Pateikiamas diagramas jis vertina kaip „sąžiningumo pasidalijimą“.
„2013 metais žemdirbių dalis didesnė buvo. Aišku, tada ir kainos didesnės buvo. Atitinkamai perdirbėjai turi savo pelno maržą. Jie savo dalį užsidirba ir viskas, nepriklausomai nuo to, kokios tos kainos yra. Sprendimas paprastas – sumažinti žemdirbiui tenkančią dalį“, – diagramas komentavo A.Stančikas.
Perdirbėjai tuo metu tikina papildomai iš to neuždirbę, o Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, pateikęs tokią statistiką, aiškina, kad šiokia tokia paklaida gali būti, tačiau jos nesureikšmina.
Skaičiais netiki
„Rokiškio sūrio“ direktorius Dalius Trumpa 15min kalbėjo, kad statistika parengta „ne visai metodologiškai teisingai“.
„Imama reguliari kaina – be akcijų“, – D.Trumpa pabrėžė, kad aptariamu laikotarpiu pasikeitė per akcijas parduodamų prekių dalis. Anksčiau ji sudarydavo apie 15 proc., o dabar maždaug pusė produktų yra parduodama išpardavimų metu.
„Ir ta metodika daugiau mažiau rodydavo teisingą vaizdą“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas. Jis pripažino, kad kainos dalis, tenkanti perdirbėjams, šiek tiek išaugo. Tačiau, pasak jo, tai nereiškia, kad išaugo bendrovių pelnas.
„Labai stipriai sumažėjo žaliavinio pieno kaina, o tokių savikainos dalių kaip pats pieno pakelis, elektra, darbo užmokestis, ji liko tokia pati arba net padidėjo. Perdirbėjo dalis nėra mūsų pelnas – tai yra tai, ką mes sudedam į tą pieną. Tai pieno pakelį, transportavimą, darbo užmokestį ir pan. Kadangi jų kaina nesikeitė, o žaliavinio pieno – keitėsi, mūsų dalis išaugo, bet nuo jos išaugimo mes nė kiek daugiau pinigų neuždirbom“, – aiškino jis.
Akcijos – tai reklama
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas Albertas Gapšys yra girdėjęs priekaištų dėl neva neteisingos metodologijos. Tačiau skaičiavimus jis vertina kiek kitaip.
„Matome, kad perdirbėjai laimi žemdirbių sąskaita“, – A.Stančikui antrino A.Gapšys.
Mes matome, kad etiketės yra raudonos ir geltonos parduotuvėse, bet to gaminio tokia kaina būna tik, pavyzdžiui, ketvirtadalį mėnesio. Tai šiuo atveju būtų neteisinga, jeigu imtume akcinę kainą, – aiškino A.Gapšys.
Pasak jo, akcijos pieno produktams skelbiamos dažnai, bet dėl to į skaičiavimus jos neturi būti įtrauktos. Akcijas A.Gapšys vertina kaip įmonių reklamą.
„Mes matome, kad etiketės yra raudonos ir geltonos parduotuvėse, bet to gaminio tokia kaina būna tik, pavyzdžiui, ketvirtadalį mėnesio. Tai šiuo atveju būtų neteisinga, jeigu imtume akcinę kainą“, – kalbėjo jis.
Be to, pabrėžė A.Gapšys, Statistikos departamentas pateikia kainas ne akcijų metu. Jeigu parduodamų nupigintų prekių dalis išaugo, kaip kalbėjo D.Trumpa, tuomet šiokia tokia paklaida, sutiko A.Gapšys, gali būti. Tačiau jos vyras nesureikšmino.
„Gali būti paklaida, bet akcijos skirtos ne tam. Konkurencinėje kovoje tas, kas netaiko akcijų, bus nukonkuruotas tų įmonių, kurios taiko tas akcijas“, – sakė A.Gapšys.
Kainas tikina mažinę aukodami pelną
„Per pastaruosius metus pieno produktų kainos tik mažėjo“, – 15min sakė „Maxima“ atstovė žiniasklaidai Renata Saulytė.
Prekės pigo dėl kritusių žaliavų kainų, Rusijos embargo.
„Pieno produktų kainos buvo mažinamos ir mūsų pačių, ir atsisakant dalies prekybinio antkainio – t.y. tinklo pelno sąskaita“, – sakė ji.
„Tad pernai pienas, palyginus su 2014 m., buvo vidutiniškai pigesnis dešimtadaliu, sūris ir grietinė, varškė ir kefyras – apie 8 proc., sviestas – net 13 proc.“, – sakė R.Saulytė.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto diagramų ji nekomentavo.
