Anot Kęstučio Navicko, situacijai blogėjant, EK pažadėjo taikyti rinkos reguliavimo priemones.
„Kaina yra nukritusi ir krenta visoje Europos Sąjungoje dėl rinkoje atsiradusio kiaulienos pertekliaus. Prašome Komisijos įvesti rinkos reguliavimo priemones, Komisija pažadėjo, kad atsižvelgs į situaciją jei ji atsiras iki kritinės ribos“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Pasak jo, sektorių paremti sudėtinga, nes didžioji ūkių dalis jau yra pasiekę valstybės pagalbos lubas.
„Lubos nėra peržiūrėtos ilgą laiką, apie tai kalbėjome su EK ir prašėme jas padidinti, peržiūrėti. Bet čia susiplakė keli dalykai dėl kovido ir rinkų perskirstymo, nes vienose valstybėse kiaulių maras, kitose užsidarė Kinijos rinka. Kadangi kiaulės užauginimo periodas nuo pradžios iki pabaigos yra dešimt mėnesių, todėl atsiranda rinkoje perteklius ir čia yra bėda“, – sakė ministras.
„Ką daryti – yra rinkos reguliavimo priemonės ir tikimės, kad EK padės, antras dalykas, mes tą darome ir dėsime pastangas, kad atsirastų ir ženklas lietuviškai kiaulienai, to solidarumo reikia“, – pridūrė jis.
Pasak K.Navicko, net ir dabartinėmis sąlygomis Lietuva neužsiaugina tiek kiaulienos, kiek suvartoja, todėl ji įsivežama.
Anot jo, dėl sektoriaus padėties toliau bus kalbama ES ministrų taryboje lapkritį.
ES kilus perteklinės kiaulienos produkcijos krizei, pusė Lietuvos kiaulių augintojų svarsto nutraukti veiklą, sako šio verslo atstovai.
Kiaulių augintojai pašo ir Konkurencijos tarybos pagalbos, nes prekybos centruose vietinė kiauliena yra dvigubai brangesnė nei atvežtinė.
Krizė kilo Kinijai greičiau nei prognozuota atgaivinus savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai ir Ispanijai. Padėtį sunkina ir pabrangę pašariniai grūdai bei soja, energetiniai ištekliai.
Lietuva pasigamina 50 proc. jos poreikiams būtinos kiaulienos.
