Pieno gamintojai sako nematantys perspektyvų toliau ūkininkauti, o derybose penktadienį nepavyko. pasiekti sutarimo dėl greitų sprendimų krizei įveiktI.Jų teigimu, nuostoliams dėl kritusių pieno kainų padengti reikėtų 40 mln. eurų.
„Tos priemonės derinamos, jų negali Vyriausybė automatiškai paleisit, turi būti suderintos su Europos Komisija ir dabar lygiai tą pačią situaciją išgyvena Latvijos ūkininkai – su Latvijos ministru važiuosime, deriname laiką susitikimui su Europos komisaru ir tikimės, kad galėsime gauti leidimus iš Europos Komisijos pakankamai greitai“, – žurnalistams penktadienį sakė su ūkininkais, perdirbėjais ir prekybininkais susitikęs K.Navickas.
Anot jo, „visi tikisi greitos valstybės pagalbos instrumentų“, tačiau priemonių derinimas dar užtruks bent mėnesį.
„Ką mums leidžia reglamentai, kiek galime pakeisti, paskolų, atidėjimų, mokesčių išskaidymo – šituos dalykus jau priėmėm, jie juda savaime. Buvo galima išgirsti šiandien, kad to nepakanka, tai tikriausiai neišvengsime ir tam rengiamės – tiesioginės valstybės pagalbos priemonių“, – sakė ministras.
K.Navicko teigimu, susitikime buvo ieškoma sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti ir be valstybės priemonių. Anot ministro, bus vertinama 12 pasiūlymų.
„Vienas iš jų – prieš pusantrų metų buvo intensyvios derybos dėl savišalpos ar garantijų fondo, bet nebuvo susitarta dėl valdymo instrumento ir priimame priekaištą, kad reikėjo ministerijos sprendimo“, – sakė K.Navickas.
Jis taip pat kartojo, kad ūkių jungimasis per kooperaciją, dalyvavimas prekyboje, perdirbime ir galutinio produkto gamyboje taip pat yra svarbūs.
Susitikime dalyvavęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas sakė, jog bus svarstomos priemonės, pavyzdžiui, subsidijos, Stabilizavimo fondo įkūrimas, kainos dalies pasidalijimas grandinėje.
„Yra priemonės, kurias aptarėme, jos visos yra svarstytinos, nė viena nėra atmesta, tame tarpe ir subsidija, ilgalaikės sutartys, viskas yra diskusijos kelyje ir siūlau nepulti į paniką. Manau, artimiausiu metu priemonės pradės veikti. Ką reikia padaryti – ieškoti ne tik trumpalaikių sprendimų, bet iš krizės turime išeiti stipresni, ūkininkai tam pritaria“, – žurnalistams teigė I.Jankauskas.
Ūkininkai nuostoliams padengti prašo 40 mln. eurų
Susitikime dalyvavę pieno gamintojai sako nematantys perspektyvų toliau ūkininkauti, anot jų, derybose nepavyko pasiekti sutarimo dėl greitų sprendimų krizei įveikti. Žemdirbiai sako, kad padengti nuostolius dėl kritusių pieno kainų reikėtų 40 mln. eurų.
„Norėjome susiderėti dėl tam tikrų sąlygų, pieno krizė yra didelė. (...) Dabar prie prie derybų stalo kalbant kalbame apie ilgalaikes priemones, dėl kurių mes patys sutinkame, pasakėme, kad tinka, toliau pradėjo derinti taisykles, tiek ministerija, tiek perdirbėjai nuo savęs metasi atsakomybę, ir prekybininkai“, – po susitikimo žurnalistams penktadienį sakė ūkininkas Audrius Vanagas.
„Mes išsakėme savo poziciją, kad šešių mėnesių laikotarpiui reikalingi 40 mln. eurų padengti nuostolius nuo to laiko, kai vidutinė pieno kainos riba buvo ta, kuri ūkininkus iš dalies tenkino kaip ne nuostolinga veikla, o tam tikras nulis“, – kalbėjo jis.
Premjerės patarėjas I.Jankauskas sakė, kad pieno gamintojų įvardinta suma bus vertinama, bus atliekami skaičiavimai.
A.Vanago teigimu, ūkininkai taip pat norėtų, kad pieno gamintojų dalis galutiniame produkte siektų 40 procentų.
„Konkretaus susitarimo pasiekti nepavyko, nei perdirbėjai, nei prekybininkai, prižiūrint Konkurencijos tarybai, jie nenori tartis dėl grandinės dalies žemdirbiui 40 procentų. (...) Ilguoju laikotarpiu norime, kad Konkurencijos taryba ištirtų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje praktikas, kokia dalis tenka žemdirbiui“, – sakė jis.
I.Jankauskas pastebėjo, kad Konkurencijos taryba susitikime patvirtino, jog atskira įmonė gali pati nuspręsti keisti kainodarą ir vertinti pasidalinimą grandinėje, bei ūkininkų prašymu, „padaryti jį teisingesnį“.
Neradus sutarimo A.Vanagas sako, kad planuoja išparduoti karvių ūkį.
D.Trumpa: visi esame vienoje valtyje
Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa pabrėžė, kad pieno supirkimo kainos vėl augs, kai tai leis rinkos sąlygos.
„Po labai gerų praėjusių metų paskutiniai praėjusių metų mėnesiai ir šių metų mėnesiai yra blogi, tikiuosi, kad tai ilgai neužtruks, tai yra išgyvenimo klausimas ir pieno pramonės įmonės viską daro, kad tą laikotarpį tiek mes patys, tiek ūkininkai pragyventų su kuo mažesniais nuostoliais“, – žurnalistams sakė D.Trumpa.
„Ūkininkai šiuo atveju neteisingai kreipia dėmesį, jie galvoja, kad kažkas turi susikrovę pinigų maišus ir su jais nesidalina. Pinigai už pieno produktus yra pas vartotoją, vartotojas visame pasaulyje gyvena blogiau, moka daugiau už elektrą, šilumą, palūkanas, todėl mažiau vartoja, o kai mažiau vartoja, kainos krenta, tai atsiliepia į grandinę. Mes visi esame vienoje valtyje“, – pridūrė verslininkas.
D.Trumpa kartojo, kad Lietuvoje žaliavinio pieno kaina priklauso nuo situacijos eksporto rinkose, nes šalis eksportuoja 70 proc. pieno.
