Iš viso miško veisimui KPP laikotarpiu buvo numatyta per 50,4 mln. Eur. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtinta paramos suma – 43,2 mln. Eur, jau išmokėta – apie 35 mln. Eur. 2014–2020 m. paramos lėšomis jau apželdintas apie 3,9 tūkst. ha plotas.
Už ką teikiama parama
Paramos miško veisimui gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems želdinama žemė priklauso nuosavybės teise, taip pat ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Miško veisimas remiamas pagal veiklos sritį „Miško veisimas“, įskaitant įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško atsodinimą (mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui) ir įveisto miško priežiūrą, apsaugą bei ugdymą.
Paramos gavėjams mokama vienkartinė miško įveisimo ir kasmetinė miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo kompensacinė išmoka. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, paramos dydis priklauso nuo želdinių rūšinės sudėties. Įveisimo išmoka svyruoja nuo 1 246 iki 3 651 Eur už 1 ha. Išmokos už kasmetinę miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą dydis svyruoja nuo 163 iki 433 Eur už 1 ha. Ši išmoka mokama 12 metų.
Svarbu žinoti, kad parama teikiama veisiant mišką pirmą kartą žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo. Paramai tinka ne mažesnis kaip 0,5 ha plotas, išskyrus atvejus, kai veisiamas plotas ribojasi su esamu mišku.
Kada parama neskiriama
Verta įsidėmėti, ir kada parama miško įveisimui neskiriama: jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai, kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti, taip pat ir antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote.
Neremiamas ir miško atkūrimas po pagrindinių kirtimų. Paramos nereikia tikėtis, jeigu miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo. Parama neskiriama, jeigu projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto.
Miško įveisimo išmoka nemokama už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę, šiuo atveju gali būti skiriama miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.
Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos.
Pagrindiniai reikalavimai paramos gavėjams
Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus ir surinko ne mažiau kaip 30 paramos paraiškų atrankos balų.
Siekiant paramos, būtina pateikti patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris atitiktų įgyvendinimo taisyklių nuostatas.
Reikalaujama, kad projektas būtų parengtas taip, jog želdinių rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių; želdinių rūšinės sudėties formulėje būtų ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų; projektas turi būti parengtas vienam kadastriniam ir (arba) taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas keliuose kadastriniuose ir (arba) taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu); būtų suplanuota užsodinti tik vietinės kilmės medžių rūšimis (išskyrus greitai augančių medžių rūšių, kurių kilmės rajonai nenustatyti, plantacinius želdinius); atitiktų visus kitus priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Mažėja reikalavimų norintiems veisti mišką ne miško žemėje
Nuo praėjusių metų įsigaliojo naujos redakcijos Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos ir Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašai, pagal kuriuos mažėja reikalavimų tiems, kurie nori apauginti nenaudingą žemę mišku.
Veisiant iki 10 ha miško plotą nereikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ir atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai. Taip pat įtraukiant į miško žemės apskaitą iki 20 m. amžiaus medžių savaiminukais apaugusius plotus, nereikia pateikti leidimo veisti mišką.
Be to, įsigalioja „vieno langelio“ principas – naują mišką įveisti norinčiam žemės savininkui pakaks kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritorinį padalinį, o norinčiam išsaugoti besiformuojantį savaiminį mišką – į Valstybinę miškų tarnybą. Privačios žemės savininkui NŽT teritorinis skyrius dabar išduoda sprendimą dėl miško veisimo ne miško žemėje, anksčiau dėl to buvo išduodamas leidimas.
Strateginio plano naujovės
Miško įveisimui skirta parama miško valdytojai galės pasinaudoti ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). 2023–2027 m. miško veisimui ir atkūrimui skirta 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsaugai (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) – 11 mln. Eur.
„2014–2020 m. miško įveisimas ir įveisto miško priežiūra remiama per vieną paramos priemonę, o miško atkūrimas po stichinės nelaimės – per kitą. SP laikotarpiu miško įveisimas ir atkūrimas bus remiamas per vieną paramos priemonę, o miško priežiūra ir apsauga – per kitą“,- akcentavo ŽŪM atstovė R. Smilgaitytė.
Dabar paramos lėšomis įveisusiems mišką įsipareigojimų laikotarpis trunka 12 metų, per juos mokamos kasmetinės išmokos. SP numatyta, kad įsipareigojimų laikotarpis miško priežiūrai trumpės, parama bus mokama iki 7-erių miško augimo metų.
R. Smilgaitytė pabrėžė, kad paramos miško priežiūrai iki 7-erių miško augimo metų galės kreiptis ir asmenys, atkūrę stichinės nelaimės pažeistą mišką. Dabartiniu laikotarpiu tokios galimybės nebuvo.
SP laikotarpiu 2023-2027 m. galios reikalavimas, kad želdinių rūšinėje sudėtyje turės būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių, o esamu laikotarpiu - 10 proc.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
