Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
2016 07 22 /2016 07 23

Kai ūkininkas ūkininkui – partneris, o ne konkurentas

Galimybė lengviau parduoti savo produkciją, sumažinti prekių savikainą, produktų pagaminti daugiau, o tuo pačiu išlaikyti išskirtinę, aukštą produktų kokybę – tai pagrindiniai tikslai, kurių siekia Lietuvos ūkininkai. Vienas iš paprasčiausių būdų tai padaryti – bendradarbiauti su kitais smulkiaisiais ūkininkais, tačiau, anot Žemės ūkio ministerijos atstovų, to lietuviai vis dar vengia, kadangi į kaimyną ūkininką dažniau žiūri kaip į konkurentą, o ne į partnerį.
Smulkių ūkių stiprybė – bendradarbiavimas
Smulkių ūkių stiprybė – bendradarbiavimas / Partnerio nuotr.

Siekiant paskatinti smulkiųjų ūkininkų kooperaciją, kuri vertinama kaip efektyvi priemonė didinti Lietuvos žemės ūkio ir kitų ne žemės ūkio veiklų gyvybingumą bei konkurencingumą, ūkininkams, miškininkams bei kitiems ne žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams teikiama finansinė parama. Finansavimas skiriamas pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Tikimasi, kad ši iniciatyva paskatins ūkininkus organizuoti bendrus darbo procesus, dalytis įrenginiais ir ištekliais, vykdyti bendrą ūkinę, komercinę ar aplinkosauginę veiklą.

Bendradarbiavimo nauda

„Net ir patys mažiausi ūkiai gali dirbti sėkmingai –vertę turintys išskirtiniai produktai gali padėti užtikrinti nuolatines pajamas, todėl net ir smulkusis ūkininkavimas, bendradarbiaujant su kitais ūkio subjektais, gali tapti pelningu verslu“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Kaimo vietovėse vieni su kitais bendradarbiaujantys smulkieji ūkininkai daugiausiai laimi optimizuodami savo veiklą, kadangi kooperuojantis galima stipriai efektyvinti daug procesų – pavyzdžiui, kiekvienas ūkininkas, siekiantis tinkamai pasirūpinti savo verslu, turi įsigijęs reikiamos įrangos, tačiau neišnaudoja jos visapusiškai. Bendradarbiaujant su kitais smulkiaisiais ūkininkais, būtų galima optimizuoti nemažą dalį pirkimų ir kitų veiklos procesų.

Vienas pagrindinių bendradarbiavimo privalumų – padidėjusios gaunamos pajamos. Atsisakydami kitų tarpininkų ir bendradarbiaudami tarpusavyje, ūkininkai vartotoją pasiekia tiesiogiai, todėl sumažėja kaštai, skiriami vidurinei grandžiai – sandėliavimo išlaidos, nuostoliai dėl nerealizuotų produktų ir kt. Be to, ūkininkas gali racionaliau planuoti savo laiką. Kooperuojantis su kitais ūkininkais, galima iš anksto suplanuoti produktų užsakymus, kiekius, pristatymą, galiausiai – laiką, praleistą stovint turguje, o visą naštą pasidalinti su partneriais.

Vienas iš produktyvių kaimo verslininkų bendradarbiavimo pavyzdžių – veiklos pasiskirstymas, pavyzdžiui, sujungus kaimo vietovės paslaugų teikėjus į vieną grandinę, galima sukurti patrauklius kaimo turizmo maršrutus, juos reklamuoti, ieškoti klientų ir galiausiai – suteikti jiems visapusišką aprūpinimą.

Norintiems kooperuotis suteikiama finansinė parama

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ nuostatas, pareiškėjais ir partneriais turi būti kaimo vietovėse veikiantys šie kaimo plėtros sektoriaus dalyviai: smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės, fiziniai asmenys.

Paramos gali kreiptis:

  • smulkieji ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur (ūkio ekonominis dydis skaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-382 „Dėl produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“);
  • smulkieji miško valdytojai, kurių miško valda ne didesnė kaip 10 ha;
  • labai mažos įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip dvejus metus;
  • fiziniai asmenys, nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka vykdantys individualią veiklą.

Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, taip pat paramos paraišką pareiškėjas privalo teikti su partneriais. Pagal priemonės veiklos sritį didžiausia paramos suma, kuri gali būti skiriama vienam paramos gavėjui 2014–2020 metų laikotarpiu, negali viršyti 200 000 Eur, o suma, skiriama vienam projektui, negali būti didesnė nei 80 000 Eur. Projekto bendrosioms išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms paramos intensyvumas yra 100 proc.; projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas 60 proc. paramos intensyvumas, tačiau kai išlaidos sutampa su kitų programos priemonių išlaidų rūšimis, paramos teikimo intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į pagal kitas Programos priemones teikiamą paramos intensyvumą šioms išlaidoms (įskaitant tose priemonėse nustatytas galimybes jį padidinti).

Paraiškos pagal minėtą KPP veiklos sritį bus priimamos nuo šių metų rugpjūčio 16 d. iki spalio 17 d.

Daugiau informacijos apie KPP teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

KPF ŽŪM

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas