Tradicinio atsakingo gyvūnų auginimo verslo asociacija (TAGAVA), vienijanti Lietuvos šinšilų augintojus, praėjusį penktadienį vykusiame visuotiniame susirinkime paskelbė rezoliuciją, kuria paragino skatinti nišinių verslų plėtrą kaimo regionuose ir mažinti didžiulę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų. Rezoliucijoje pastebima, kad Lietuva užima apie 1 proc. pasaulinės kailių rinkos, kailių eksportas Lietuvos ekonomikai kasmet atneša iki 430 mln. Lt pajamų, tačiau susiduriama su vis agresyvesne Kinijos ir kitų šalių konkurencija.
TAGAVA vadovas Tomas Gailius paragino valdžios institucijas spręsti šiame sektoriuje kylančias problemas.
„Rezoliucija atkreipėme valdžios institucijų dėmesį, kad Lietuvos kailių augintojai yra priversti konkuruoti su Lenkijos, Kanados ar Kinijos augintojais. Pritaikius griežtesnius reikalavimus kailinių gyvūnų auginimui reikėtų ne tik papildomų invesicijų, bet tokia veikla kaime gali tapti ir nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje bei Šveicarijoje, kur ūkiai buvo priversti užsidaryti“, – sakė T.Gailius.
Pritaikius griežtesnius reikalavimus kailinių gyvūnų auginimui reikėtų ne tik papildomų invesicijų, bet tokia veikla kaime gali tapti ir nuostolinga. Taip jau nutiko Italijoje bei Šveicarijoje, kur ūkiai buvo priversti užsidaryti, – sakė T.Gailius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo metu svarsto dėl naujų reikalavimų kailinių gyvūnų auginimui – svarstoma galimybė pakeisti gyvūnų auginimo reikalavimus.
„Atsižvelgiant į tai, kad regioninė politika turi būti prioritetine, TAGAVA bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba yra nusiteikusi rengti rekomendacijas dėl kailinių gyvūnų gerovės. Norime atkreipti reguliuojančių institucijų dėmesį, kad patvirtinus nepagrįstus moksliniais tyrimais reikalavimus, gyvūnų ūkiai gali būti atvesti prie žlugimo ribos – ženkliai išaugtų gyvūnų auginimo kaštai, būtų sunkiau išlaikyti aukštą kailių kokybę ir tokia ūkinė veikla taptų ekonomiškai nuostolinga. Kailinių žvėrelių auginimas yra alternatyvi žemės ūkio veikla, sukurianti daug vertės ir regionuose išlaikanti ūkininkus bei jų šeimas, todėl tikimės atsakingo ir pagrįsto reguliavimo“, – sakė TAGAVA vadovas T.Gailius.
T.Gailiaus nuomone, svarstant dėl naujų reikalavimų, reikėtų vadovautis tik moksliniais tyrimais pagrįstais reikalaviamis, kaip to ir reikalauja „Konvencija dėl ūkinių gyvūnų apsaugos“ bei pagal ją parengta Europos Sąjungos direktyva.
T.Gailius pastebėjo, kad valdžiai siekiant mažinti didžiųjų miestų ir regionų atskirtį, kailinių žvėrelių auginimas būtų viena galimų priemonių – ši veikla yra pačią didžiausią pridėtinę vertę kurianti veikla iš visų žemės ūkio šakų.
„Kitose šalyse reikalavimai augintojams ir gyvūnų gerovei užtikrinti yra nustatyti pagal praktinę ir mokslinę tų šalių patirtį. Manome, kad Lietuvoje tokius mokslinius tyrimus galėtų atlikti LSMU Veterinarijos akademijos, LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkai“, – teigė T.Gailius.
