Kailinių žvėrelių auginimas Lietuvoje padarė bene didžiausią kokybinį ir kiekybinį šuolį žemės ūkio sektoriuje. 1990 m. Lietuvoje veikė 11 fermų, dabar – apie 170, kur vidutiniškai lakoma apie 3 tūks. žvėrelių.
Per 15 metų užauginamų audinių skaičius padidėjo nuo 200 tūkst. iki 2 mln. „Svarbiausia, kad sparti plėtra nepakenkė kokybei – Europoje mūsų kailių kokybė laikoma viena geriausių. Lietuva užima 5 proc. Europos rinkos, pasaulyje – 2,5 proc.“, – pasakojo Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas ir Vilkijos ūkio vadovas Česlovas Tallat – Kelpša.
Atveria duris visuomenei
Kaip teigė Vilkijos ūkio atstovė ryšiams su visuomene Austė Korbutė, po apsilankymų kailinių žvėrelių fermose žmonės dažniausiai pakeičia savo nuomonę dėl šio verslo ir nelaiko jo žiauriu. „Žvėrelių gerove rūpinamasi ne tik dėl humanizmo, bet ir naudos – tik geros auginimo sąlygos užtikrina jų kailių kokybę“, – teigė ji.
Č.Tallat – Kelpša pridūrė, kad audinės jau nuo seno auginamos fermose ir jų genetika nutolusi nuo laukinių gyvūnų: „Skriaudos gamtai nedarome, tai gali būti tik etinis klausimas, ar gerai apskritai auginti vartojimui žvėrelius, gyvulius, paukščius, turėti narveliuose papūgėles.“
Nuo šių metų gegužės įsigaliojo kailinių žvėrelių auginimo taisyklės. „Tai labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje. Čia žvėrelių auginimo gerovė geriausia pasaulyje“, – teigė vadovas.
Pardavimu nesirūpina
Kailinių žvėrelių augintojams nereikia rūpintis, kur realizuoti kailiukus. Juos surenka aukcionų organizatoriai. Pasaulyje kailiukų aukcionai rengiami Kopenhagoje (Danijoje), Helsinkyje (Suomija) ir Toronte (Kanada). Taip pat Helsinkyje pirkėjus į savo aukcioną kviečią Sietlo (JAV) kailių prekybos organizatoriai. Per metus surengiama daugiau kaip 10 aukcionų.
Visas audinių auginimo ciklas atrodo taip. Kovą žvėreliai poruojasi, gegužę veda jauniklius, liepą jie atskiriami nuo motinų, spalį rūšiuojami veislei ir kailiams. Pastarieji lapkritį užmigdomi dujomis. Vilkijos ūkio ceche jiems nudiriami kailiai, jie sužymimi barkodais ir sudedami į dėžutes. Vienoje būna 100-150 kailiukų. „Šiuos darbus atliekame ir mažesniems ūkiams“, – sakė Č.Tallat – Kelpša.
Dėžes susirenka pasirinktų aukcionų organizatoriai. Lietuviški kailiukai patenka į bendrą visų šalių augintojų krūvą ir išrūšiuojami pagal dydį bei kokybę.
Krizės nepajuto
Įdomu, kad pastaroji finansų krizė aplenkė kailių pramonę ir augintojus, nes kailių gaminiai išliko paklausūs.
Šiuo metu už audinės kailiuką augintojai vidutiniškai gauna 45 eurus.
Šiuo metu už audinės kailiuką augintojai vidutiniškai gauna 45 eurus. „Mums tai labai gera kaina. Netgi geriau nei ji būna stipriai padidėjusi, nes tai būna ženklas, kad po to ateis didelis nuopolis“, – aiškino Č.Tallat – Kelpša.
Kainų svyravimas aukcionuose – pati didžiausia šio verslo rizika. „Reikia visada turėti sukauptą lėšų atsargą kainų kritimo laikotarpiui“, – kalbėjo Č.Tallat – Kelpša.
Pastaroji didžiausia kailių augintojų krizė buvo 1989 m. Prieš tai kailių kainos sparčiai kilo ir ėmė kurtis daug ūkių. Tuo pradėjo užsiimti ir kitų profesijų žmonės – teisininkai, medikai. Nenuostabu, kad greitai susidarė produkcijos perteklius. „Aukcionų rengėjai užsispyrė ir nemažino kainų. Pirkėjai žinojo, kad rinkoje perteklius ir savo ruožtu laukė kainų mažėjimo. Todėl krizė užsitęsė 5 metus“, – pasakojo Č.Tallat – Kelpša.
Po to aukcionų rengėjai tapo lankstesni. Dabar, jei nepavyksta parduoti daugelio turimų kailiukų, kaina stipriai nemažinama, bet stabdomas aukcionas ir po to tariamasi su tiekėjais. Kitam aukcionui pasiūloma iki 30 proc. mažesnė kaina.
Perspektyvi šaka
Lietuvoje žvėrelių kailių apyvarta sudaro apie 140 mln. eurų per metus. Darbuotojų algos šiame žemės ūkio sektoriuje yra vienos didžiausių. „Mūsų ūkyje darbininkai atskaičius mokesčius gauna apie 1000 eurų algas“, – teigė Č.Tallat – Kelpša.
Daugiausiai Lietuvoje auginama audinių. Vilkijos ūkyje dar yra ir 550 lapių. „Visur kitur jų atsisakė, nes mūsų klimato sąlygomis joms reikia daug didesnės priežiūros, kad turėtum kokybišką kailį. Šiuos gyvūnus laikome iš tradicijos ir tik dėl to, kad tebeturime jų auginimo specialistų“, – sakė Č.Tallat – Kelpša.
-
Kailinių žvėrelių laikymo vietose tikrinama, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų
-
Patvirtinti kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai
-
Gintarė Gurevičiūtė ragina nesipuošti natūraliais kailiais: „Tai – pasipuikavimo prekė“
-
Lietuva tapo Rusijos ir Kinijos atakų prieš ES kailinių žvėrelių augintojus mūšio lauku
-
Mados užgaida: renkamės kailines detales
Tuo tarpu audines auginti Lietuvoje sąlygos labai geros. „Žvėrelių ūkiai per metus sunaudoja 60 tūkst. tonų maisto pramonės atliekų, nes 60 proc. audinių pašaro sudaro žuvies produktų liekanos, viščiukų skerdenos. Audinių mėšlas yra labai gera trąša dirbamai žemei“, – kalbėjo direktorius.
Vilkijos ūkis, kuris dar valdo fermas Jonavos ir Panevėžio rajonuose, iš viso augina per 60 tūkst. audinių. Jomis rūpinasi 150 žmonių. Tai yra antras pagal dydį žvėrelių ūkis šalyje. Pirmas – olandų valdomas „Fur Farm LT“ su 90 tūkst. žvėrelių.
Žvėrelių auginimas labai išplėtotas Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Suomijoje.
