Šiame renginyje VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra („Litfood“) organizavo informacinę programą, kuri buvo suskirstyta į tris pagrindines temas: Bendradarbiavimas, Amatai bei Sveikas maistas.
„Kaip sako viena afrikiečių patarlė, jei nori eiti greitai – eik vienas, jei nori eiti toli – eik kartu. Taip ir bendradarbiavimas yra sudėtingas procesas“, – įvadiniame pranešime kalbėjo Virginija Šetkienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė.
Peržvelgus vaizdo medžiagą, amatininku netapsi.
Diskusijoje, kurioje dalyvavo Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, „Litfood“ direktorius Šarūnas Celiešius, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė, sutarė, kad tik kalbantis galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų: ten, kur visos pusės žvelgia viena kryptimi ir siekia vieno tikslo, bendradarbiavimas yra sėkmingas.
„Taip ir kaimuose bendradarbiavimas tarp bendruomeninės organizacijos, amatininkų, vietos gamintojų ir vietos valdžios, kuriant bendrą kaimo viziją, gali būti labai perspektyvus“, – pozityvią ateities viziją braižė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė.
Amatai šiuolaikiniame pasaulyje
Lietuvos liaudies buities muziejaus Rinkodaros skyriaus vedėja Rasma Noreikytė diskusijoje svarstė, ar amatai yra ir liks vertybe ateityje.
„Nors ir vyrauja tendencija viską perkelti į virtualią realybę, tai tėra tik priemonės, galinčios motyvuoti ir sukelti norą pačiam prisiliesti prie amato. Peržvelgus vaizdo medžiagą, amatininku netapsi, o dirbtinis intelektas nepakeis amatininkų“, – įsitikinusi R. Noreikytė.
Dr. Rasa Bertašiūtė, architektė, humanitarinių mokslų daktarė, tradicinių amatų meistrė paantrino, jog nenuostabu, kad dirbtinis intelektas gali sugeneruoti idealią nuotrauką, tačiau būti amatininku reikia daugiau nei tik išmanyti technologinį procesą. „Amatas reikalauja kruopštumo, kantrybės ir užsispyrimo“, – sakė tautodailininkė Rūta Rimkevičienė.
Dirbtinis intelektas gali sugeneruoti idealią nuotrauką, tačiau būti amatininku reikia daugiau nei tik išmanyti technologinį procesą.
R.Bertašiūtė pasigedo didesnio dėmesio patiems amatams: „Kur tradicinių amatininkų pameistriai? Kas moko amatų? Kur dailidės, kur statyba? Architektūra irgi amatas, ne – menas.“
Diskusijos dalyviai kalbėjo ir apie mokytojų, meistrų ir edukatorių indėlį į amatų puoselėjimą. Klaipėdos rajono tradicinių amatų centro vadovė Valė Krauleidienė svarstė, kada mokytojai turi leisti mokinimas suklysti, o kada nesėkmės į edukacijas atvykusius vaikus ypač nuvilia.
Sveikas maistas
VšĮ „Lukenskų namai“ steigėja biochemikė Rūta Lukenskienė rinkdamasi maistą laikosi taisyklės – jei jūsų senelė ko nors nepripažįsta kaip maisto, veikiausiai ir jūs to neturėtume valgyti!
Biochemikė pristatė ne tik seniausias tradicines žoles, bet ir kaip jas derinti, konservuoti, fermentuoti ir sveikai jomis maitintis. Kad žodžiai neliktų vien tik žodžiais, moteris visus kvietė ragauti pagal senoviškus receptus pagamintų Sekminių patiekalų.
Sveikesnis, vietos ūkininkų bei gamintojų maistas, neapkeliavęs pusės pasaulio ir nenugulęs tarpininkų sandėliuose, o pagamintas ir tiesiai parduodamas pirkėjui, dabar yra pasiekiamas platesniam vartotojų ratui.
Elektroninės prekybos platforma www.kaimasinamus.lt yra ta vieta, kur galima nusipirkti ir maisto, amatininkų dirbinių bei užsisakyti edukacijas, pramogas ar kitas paslaugas, teikiamas regionuose.
„Platformoje prekiauja patys ūkininkai, „Litfood“ užtikrina techninį platformos veikimą, o pirkėjai gali nusipirkti ir vienu kartu sumokėti už vieną užsakymą produkcijos iš kelių pardavėjų,“ - diskusijoje apie elektroninės parduotuvės veiklos principus kalbėjo „Litfood“ socialinės komunikacijos specialistė Vaiva Petrauskienė.
Žiniomis apie sveikus bičių produktus dalijosi kaimo turizmo sodybos „Mociškių palivarkas“ bei socialinio verslo gildijos narys Sigitas Stonys, o Rimantas Čiūtas kalbėjo apie griausmingai rinką užkariaujančią įvairią kanapių produkciją.
Informacinėje programoje kaimo bendruomeninių organizacijų ir VVG atstovai, amatininkai, ūkininkai ir gamintojai pristatė KPP projektų gerosios praktikos pavyzdžius, užmezgė abipusiai naudingą bendradarbiavimą kaimiškų produktų gamybos, trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo ir vietos rinkų plėtros srityse.
Čia renginio lankytojai susipažino su kaimiškais produktais, paslaugomis kaime bei amatais pagal atskirus Lietuvos regionus (Žemaitija, Aukštaitija, Sūduva, Dzūkija ir Mažoji Lietuva). Vyko degustacijos bei edukacijos iš kiekvieno šalies krašto.
Apie projektą
Kovo-gegužės mėnesiais vyko projekto „Kaimiški produktai ir paslaugos – gyvybingas Lietuvos kaimas ir sveika aplinka“ 5 informaciniai renginiai-kūrybinės dirbtuvės skirtinguose šalies regionuose: Vilkaviškio, Ukmergės, Panevėžio, Lazdijų rajonuose bei Plungėje.
Renginiuose kalbėta įvairiomis temomis: nuo kaimiškų produktų gamybos, paslaugų teikimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros subjektų bendradarbiavimo bei partnerystės iki trumpų maisto tiekimo grandinių organizavimo ir vietos rinkų plėtros. Renginio dalyviai ne tik klausėsi, dalinosi gerąja projektų įgyvendinimo patirtimi, bet ir diskutavo, mokėsi ir patys atliko praktines užduotis.
Projektą vainikavo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos viešinimo akcija tradiciniame renginyje-mugėje „Amatų dienos – Sekminių kermošius“ Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Projekto tikslas – skleisti žinią plačiajai visuomenei.
Projekto tikslas – skleisti žinią plačiajai visuomenei ir potencialiems paramos gavėjams apie Lietuvos 2014-2020 m. KPP remiamus bei sėkmingai įgyvendintus projektus, didinančius Lietuvos kaimo vietovių gyvybingumą ir stiprinančius regionus; populiarinti kaimiškus ir tautinio paveldo produktus, paslaugas, trumpąsias tiekimo grandines bei ugdyti kaimo bendruomenių ir gyventojų verslumą, stiprinti bendradarbiavimą ir partnerystę tarp žemės ūkio ir kaimo plėtros veikėjų.
Projektas „Kaimiški produktai ir paslaugos – gyvybingas Lietuvos kaimas ir sveika aplinka“ įgyvendinamas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ lėšomis.
