Jame – priemonės, kaip žemės ūkis bus finansuojamas Lietuvoje ateityje.
Šiame plane, skirtingai negu anksčiau planuojama daug priemonių, susijusių su aplinkosauga, kuriai numatyta ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų.
Planuojama, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, vietoje dabartinių 8 proc. Parama ekologiniam ūkininkavimui išaugtų daugiau nei dvigubai.
Strateginiame plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 tūkst. eurų lubos, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau galima išskaičiuoti darbo užmokestį.
Perskirstymo išmoka, kuri skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams labiau paremti, bus mokama už pirmuosius 50 hektarų ir ne didesniems nei 500 ha ūkiams. Ji sudarys 20 proc. tiesioginių išmokų voko.
Žadama beveik dvigubai didesnę paramą jauniesiems ūkininkams pasieks, negu ankstesniu finansiniu laikotarpiu, taip pat didesnę paramą jų įsikūrimui, finansines inžinerijos priemones.
Siekiant išlaikyti vidutinių pieno ūkių gyvybingumą, o smulkius ūkius paskatinti plėstis iki rentabilaus dydžio, ketinama diferencijuoti išmokas pagal karvių bandos dydį.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strateginį planą Žemės ūkio ministerija paskutinę praėjusių metų dieną pateikė Europos Komisijai (EK) derinti.
Planą EK turi patvirtinti iki kitų metų pabaigos.
Lietuva dar turės galimybių prie šio plano tobulinimo grįžti.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginis planas bus vietoje iki šiol galiojančios Kaimo plėtros programos.
