Pagal atnaujintas taisykles, nacionalinės maisto kokybės produktas (toliau NKP) kokybe turės pranokti ES ir nacionalinių teisės aktų nustatytus produktų saugos, gyvūnų gerovės, sveikatos bei aplinkosaugos reikalavimus, dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymėdamas ypatingomis savybėmis.
Kaip 15min informavo Žemės ūkio ministerija, bene svarbiausias atnaujintos Nacionalinės maisto kokybės sistemos pokytis – dviejų sistemos ženklų naudojimo tvarka ir reikalavimai ja žymimiems maisto produktams. Ženklu „Nacionalinė Kokybė Lietuva“ bus žymimi produktai, atitinkantys pagrindinius NKP reikalavimus, o ženklu „Kokybė“ – dar ir papildomus reikalavimus.
Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynams vadovaujančio D.Gudačiausko, siekiant panaikinti reklamos skleidžiamą „rūką“ apie geriausius maisto produktus, per dvejus metus tarp 9 maisto industrijų pavyko pasiekti susitarimo, ką vadinsime „kiečiausiu” Lietuvos produktu.
„Esame daugelio maisto produktų gamybos šalis, tad privalome užtikrinti, kad tauta valgytų kuo aukštesnės kokybės maistą ir kad jis būtų priimtinos kainos“, – sakė 15min pašnekovas, pabrėždamas, kad tai bus pasiekiama tik tuomet, jei ūkininkai imsis masinės NKP produktų gamybos, valstybė tai rems, o prekybininkai pasidalins verte su vartotojais ir gamintojais bei suteiks kuo daugiau lentynų ploto NKP žymimiems gaminiams.
Už kilogramą paukštienos gamintojai gauna 0,11 eur, prekybininkai – 1,45 eur, valstybė – 0,75 eur
Kam prireikė naujos tvarkos? Pasak D.Gudačiausko, daugybė prekybininkų reklamuojasi, kad pardavinėja tik kokybiškiausius produktus ir vos ne visą maistą perka iš Lietuvos gamintojų. Tačiau statistika rodo, kad tai ne visada tiesa, be to, vietos gamintojai tiek prispausti, jog vos kvėpuoja.
„Parduodamas kilogramą brolierio aš, kaip paukštienos gamintojas, užsidedu 0,11 euro antkainį, prekybos tinklas – 1,45 euro, o valstybė per pridėtinės vertės mokestį – dar 0,75 euro. Taigi, pardavėjai ir valstybė „pasiima“ 20 kartų daugiau, nei paukštienos užauginęs gamintojas, o po perdirbimo tą pačią dieną prekybininką pasiekęs mūsų produktas vartotojui pabrangsta dvigubai“, – skaičiavo D.Gudačiauskas.
Be to, jo žodžiais, sukuriama iliuzija, neva, viskas gerai, kad didelis kiekis paukštienos atvežama iš Lenkijos, o turgaus prekeiviai net grasina, kad sukils, jei bus nustatytos griežtos apskaitos taisyklės, iš kur paimta žaliava maisto produktams, parduodamiems turguje.
Išeitis – kokybės standartas
Užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik aukščiausios kokybės, saugi, be antibiotikų užauginta paukštiena Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus įgalina uždara lietuviškos paukštienos gamybos grandinė.
Anot D.Gudačiauskas, kokybinio pranašumo prieš konkurentus pavyko pasiekti patiems perkant grūdus ir žaliavas subalansuotų pašarų gamybai, patiems renkantis viščiukų genetiką. Kai užaugęs viščiukas tampa kiaušinius dedančia višta, paukštynų specialistai patys inkubuoja savo užaugintų motininių vištų kiaušinius, iš kurių išsirita viščiukai broileriai, patys išaugina juos iki 40-41 dienos ir perdirba, taip užtikrindami visų procesų nuo lauko iki stalo kokybės kontrolę ir atsekamumą nuo pradžios iki pabaigos.
Paukštienos gamybos ciklą gamintojai planuoja pagal tai, kiek kasdien parduos šviežios paukštienos. Tačiau ima ir staiga sužino, kad į Lietuvą pateko 200 tonų perteklinės paukštienos. „Tuomet turime tik dvi išeitis: planuotą realizuoti šviežią paukštieną šaldyti, taip iš karto prarandant 20 proc. jos vertės, nes nepaklausi šaldyta paukštiena keliauja į dešras ar kitus vištienos produktus. Antra galimybė – parduoti šviežią už mažą kainą. Abejais atvejais fiksuojami nuostoliai stabdo ūkio modernizaciją ir naujų produktų kūrimą“, – aiškino paukštynų vadovas.
Žinodami šviežio maisto gamintojų silpnybę perteklinius produktus parduoti svetur už dempinginę kainą, prekybos tinklų vadybininkai tuo naudojasi. Taip perteklinė lenkų paukštiena mūsų šalyje pakeičia lietuvišką, nors ir užauginą vietos ūkininkų, užtikrinant kokybės kontrolę bei atsekamumą nuo gamybos pradžios iki pabaigos.
Pigesnė prekė – nebūtinai kokybiškesnė, saugesnė, tačiau pirkėjus nesunku įtikinti, kad „tai tas pats, tik pigiau“, tad mažesnė kaina tampa prioritetu.
„Išeitis tokiu atveju – kokybės standartas, kurio iki šiol nebuvo, bet pagaliau atsiras. Vartotojui bus aiškiau, kad tik NKP ženklu pažymėtas produktas – iš tiesų yra aukščiausios kokybės, kad ir ką sakytų reklamos“, – pabrėžė D.Gudačiauskas.
Tik ypatingos kokybės produktai NKP gaminiuose
Atnaujintos sertifikavimo taisyklės numato ne tik šviežios, bet ir perdirbtos paukštienos bei kitų gaminių kokybės standartus. Tai reiškia, kad ne bet kokia, o tik aukščiausios kokybės paukštiena bus naudojama gaminant NKP ženklu ženklinamus gaminius: vyniotinius, dešreles, kepsnelius ir t.t.
Jeigu kokybės ženklu pažymėtų produktų gamintojas sukčiaus – neteks licencijos, taigi, apsimokės elgtis sąžiningai.
Ambicija – kad NKP paženklinta paukštiena būtų prieinama kiekvienam
Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovo ambicija – kad NKP ženklu paženklinta paukštiena, užauginta be antibiotikų, būtų prieinama ne išskirtiniams žmonėms, o kiekvienam vartotojui. Kad geriausios kokybės lietuviška vištiena būtų Lietuvos standartas.
Visai Lietuvos paukštininkystei tam reikėtų maždaug nuo 6,5 iki 8,5 mln eurų per metus. Parama paukštienos gamintojams leistų vartotojams per mėnesį gauti 3000 tonų paukštienos, užaugintos be antibiotikų, už priimtiną kainą. Pradėjus masinę gamybą vištienos filė kilogramas kainuotų ne 8 eurus, o 6 eurus net su dabartinėmis savikainomis.
„Valstybės palaikymas gamintojus, ūkininkus paskatintų imtis NKP produktų gamybos nebijant iššūkių, nes pašnekėti yra lengva, o atitikti aukščiausią kokybės standartą – be galo sunku“, – sakė pašnekovas. – Tuo pačiu laimėtume komunikacijos aiškumą: galėtume tiksliai suskaičiuoti, koks procentas lietuviškų aukščiausios kokybės produktų yra skirtinguose prekybos tinkluose. Būtų akivaizdu, kurie iš prisistatančių patriotais iš tiesų pirmenybę teikia Lietuvos gamintojams“.
Blogiausia – drumzlino vandens situacija
Reikalavimai NKP – labai griežti, tačiau svarbiausia – kad visiems vienodi. Į kokybės ženklelį galės pretenduoti ir kitų šalių gamintojai.
„Tai visiškai sąžininga. Aš – didžiulis naujovės advokatas, nes kaip sąžiningam gamintojui, man pati blogiausia – drumzlino vandens situacija. Išsigryninkim. Bus visiems sunku, mums – taip pat, bet nebebus kovos be taisyklių. Juodu ant balto išrašyti visiems vienodi NKP standartai tarnaus ne tik pirkėjams, bet ir gamintojams, kurie nori ne sukčiauti, o sąžiningai dirbti, neapgaudinėjant vartotojų“ – apibendrino Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos narys.
Nacionalinės maisto kokybės produktus gamino 365 ūkio subjektai
2021 metais galiojo 367 Nacionalinės maisto kokybės sertifikatai, pagal šią sistemą produktus gamino 365 ūkio subjektai.
Lietuvoje Nacionalinės maisto kokybės sistema įteisinta 2007 metais. Ją tobulinti nuspręsta 2020-aisiais, atlikus Nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos analizę.
