Pingantys grūdai turėtų mažinti ne tik duonos gaminių, bet ir paukštienos kainas. Pernai nuostolius skaičiavę kai kurie paukščių augintojai šiemet gali džiaugtis pigesniais pašarais.
Trūksta žaliavos
„Pieno kainos yra gerokai pakilusios. Tačiau reikia prisiminti, kad praeitais metais kainos buvo ženkliai nukritusios“, - sakė A.Stančikas.
 |
| Andriejus Stančikas |
„Palyginti su praėjusiais metais pieno kainos yra gerokai pakilusios. Tačiau reikia prisiminti, kad pernai kainos buvo smarkiai sumažėjusios. Pieno kooperatyvams kainos buvo sumažėjusios net 25–30 proc.“, – 15min.lt sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Lietuvos gamyklų pajėgumas yra išaugęs, o žaliavinio pieno trūksta. Šiandien įmonės dirba ne visu pajėgumu. Ypač žiemą. Kova dėl žaliavos jaučiasi, kai rinkoje ima trūkti pieno, o šiandien pasaulinėse rinkose pieno miltų ir sūrių kainos yra gana aukštos. Kiekviena įmonė nori išnaudoti situaciją ir kuo daugiau parduoti.
A.Stančikas teigė, jog pieno kainos yra sunkiai prognozuojamos ir kartais nepriklauso nuo objektyvių veiksnių: „Kainos visą laiką juda sinusoidu. Jos kyla ir vėl krenta. Sviestas, sūris, pieno miltai parduodami biržose, o ten vyksta įvairios machinacijos, todėl tuos kainų svyravimus sunku numatyti. Vienais metais ūkininkui pasiseka, kitais metais jis dirba nuostolingai. Su tuo reikia susitaikyti“.
Pieno produktai brangs
Lietuvoje ūkininkui tenka apie 30 proc. pieno kainos. Kita kainos dalis tenka perdirbėjams, prekybininkams ir valstybei.
„Didžiąją dalį pinigų pasiima prekybininkai. Verslas turi būti, bet reikia laikytis ir tam tikrų sąžiningumo principų. Tokie įstatymai buvo sukurti, tačiau niekada neveikė“, – sakė A.Stančikas.
 |
| Redakcijos archyvo nuotr./Sūris |
Paklaustas, ar brangstantis pienas reikš kylančias pieno produktų kainas, pašnekovas nurodė, jog tokiais atvejais įmonės visada turi tą patį atsakymą: kodėl jos turi parduoti pigiau Lietuvoje, jeigu gali parduoti brangiau užsienyje?
„Savaime suprantama, kad kainos kils ir vidaus rinkoje“, – prognozavo Žemės ūkio rūmų vadovas.
Pieninės karvės nyksta
Kiekvienais metais Lietuvoje pieninių karvių sumažėja apie 4–5 proc.
Pieno stygius Lietuvoje jaučiamas ne tik dėl didėjančių prieno produktų gamybos mastų, bet ir dėl mažėjančio karvių skaičiaus. Kasmet šalyje pieninių karvių sumažėja apie 4–5 proc.
„Kol kas nematau vaistų, kaip galėtų būti geriau. Į pieno sektorių neina jaunimas. Mes surinkome duomenis tiesiai iš pieno kooperatyvų. Net 11 proc. ūkininkų amžius yra per 70 metų. Tik laiko klausimas, kada jie pasitrauks iš gamybos. O į jų vietas niekas nebeateina“, – pasakojo A.Stančikas.
Jo teigimu, pieno ūkis labai imlus darbui. Daugelyje procesų turi dalyvauti žmogus. Taip pat reikia didžiulių investicijų, kurios atsiperka tik per ilgą laiką.
„Augalininkystėje viskas paprasčiau – nupirkai kombainą, traktorių, pastatei elevatorių. Žemę suarei, pasėjai, javus nuėmei, grūdus į elevatorių supylei, po to pardavei. Pieno ūkyje ta pati technika irgi reikalinga. Turi auginti grūdų pašarui. Bet reikia ir šienavimo, pašarų dalinimo technikos. O kur dar fermos su visa melžimo ir šaldymo įranga? Be to, kainuoja ir gyvuliai. Tai milžiniškos investicijos. Jaunimas renkasi paprastesnį darbą“, – nelinksmą vaizdą piešė A.Stančikas.
Koją pakišo JAV
Pagrindinė grūdų kainų mažėjimo priežastis – geras kukurūzų derlius JAV.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Romo Majausko nuomone, šių metų derliumi Lietuvos grūdų augintojai skųstis negali, tačiau pelnas bus kur kas mažesnis: „Šiemet derlius bus tik šiek tiek mažesnis nei pernai, nes kai kur žiemojimo sąlygos buvo prastesnės. Tačiau pajamos bus maženės, nes kainos pasaulio rinkose labai krito.“
Pagrindinė grūdų kainų mažėjimo priežastis – geras kukurūzų derlius JAV. Tai lėmė pašarinių grūdų kainos mažėjimą, taip pat krito ir maistinių grūdų kaina.
Pernai sulaukus rekordinio grūdų derliaus kilo problemų, kaip jį pervežti. Šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ pažadėjo skirti daugiau vagonų, tačiau jų poreikis kur kas mažesnis. 2013 m. birželį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, grūdų eksportas sumažėjo 79 procentais.
 |
| I.Gelūno nuotr./Kviečiai |
„Grūdai važiuoja į uostą, tačiau šiemet nėra tokių didelių eilių ir ažiotažo. Manau, kad daugelis prisimena praėjusių metų patirtį ir padarė savo išvadas. Ūkininkai pasistatė sandėlius ir bokštus. Jie gali laukti ir palankesnių kainų. Galbūt parduos po Naujųjų metų. Pernai buvo nepasiruošę nei geležinkeliai, nei žemdirbiai, nei supirkėjai“, – sakė R.Majauskas.
Turėtų pigti duona ir paukštiena
Pasak asociacijos vadovo, dėl mažėjančios grūdų kainos turėtų pigti ne tik duonos gaminiai, bet ir paukštiena: „Kai krenta grūdų kaina, turi pigti ir iš jos gaminami produktai. Teko kalbėti su paukštienos gamintojais, kurie dabar džiaugiasi mažesnėmis grūdų kainomis. Pernai jie dirbo nuostolingai, o šiemet tikisi geresnių rezultatų“.
Grūdai sudaro apie 20 proc. duonos kainos.
„Kita dalis tenka malūnams, kepėjams ir, aišku, daugiausiai pasiima prekybininkai“, – sakė R.Majauskas.
