Drugelius gaudė studijuojančiam broliui
Drugiai - vienas gausiausių ir geriausiai ištirtų vabzdžių būrių. Pasaulyje yra apie 160 tūkstančių drugelių rūšių, o Lietuvoje suskaičiuojama 2281 jų rūšis. Tad gyvosios gamtos mylėtojams yra kuo grožėtis, o kolekcininkams yra ką veikti. Tiesa, ne visų rūšių drugelius galima gaudyti, nes kai kurie reti egzemplioriai saugomi, įrašyti į Raudonąją knygą ir pan. Pasaulyje yra vietų, kuriose už draudžiamų rūšių drugelių gaudymą, prekybą baudžiama netgi mirties bausme.
Su gausiu vabzdžių pasauliu būtina susipažinti biologams ir kitiems gamtos mokslus studijuojantiems žmonėms. Paprastai studentams duodamos užduotys surinkti tam tikrų vabzdžių kolekcijas. Juozo broliui, anuomet studijavusiam veterinariją, tą irgi reikėjo padaryti. O jis pagalbos paprašė jaunesniojo brolio, kuris tuomet dar buvo moksleivis. Tad Juozas prigaudė įvairiausių drugelių ir kitokių vabzdžių, visus sudėliojo į dėžutes, pagal knygą „Lietuvos drugiai“ surašė reikiamus duomenis. Studento kolekcija pavyko tikrai gerai. Na, o pats Juozas nuo to karto taip „užsikabino“, kad drugelių rinkimas vyrui tapo svarbiausiu gyvenimo hobiu, kuriam aukojamas visas laisvalaikis.
„Dabar net iš sparnų plazdenimo galiu pasakyti, kokios rūšies drugelis praskrido“, - šypsosi patyręs kolekcininkas. Ir jis tikrai nebepyksta, kai aplinkiniai pavadina „Drugeliu“. „Yra toks pelėdgalvis Thysania agrippina iš Peru – vienas didžiausių pasaulyje drugių, kurio plotis per išskleistus sparnus gali siekti net iki 32 cm“, - sako Juozas, paklaustas, su kokiu drugeliu save asocijuotų. Didžiausi pasaulyje drugiai yra iki 34 cm pločio. O mažiausi (mikro) gali nesiekti ir 1 cm. Kai kurie drugeliai gali išgyventi ir metus, o kai kurių gyvenimas trunka vos kelias valandas.
Itin gausi kolekcija
J.Dūda – užimtas žmogus. Pastaruosius septynerius metus jis vadovauja Darginių žemės ūkio bendrovei. Darbas – atsakingas, nes bendrovėje sezono metu dirba iki 80-ties žmonių kolektyvas, reikia organizuoti darbus tiek 1750 ha užimančiuose laukuose, tiek fermose, kuriose laikoma 900 galvijų, 1000 avių. Vadovas džiaugiasi, kad net šiais, itin sudėtingų oro sąlygų, metais pavyko užauginti daugiau kaip po 9 tonas iš hektaro kviečių, beveik 5 tonas iš hektaro pupų, pavyko derlių laiku nukulti ir išsaugoti aukštą grūdų kokybę.
Na, o visą nuo tiesioginių pareigų likusį laisvą laiką Juozas skiria drugeliams. Per 30 metų jis sugebėjo surinkti gausią ir vertingą šių vabzdžių kolekciją. Pasak joniškiečio, dabar joje gali būti nuo 80 iki 120 tūkstančių egzempliorių (tiksliai suskaičiuoti jau sudėtinga). Kolekcininkas sako, kad jam labiausiai patinkančios šeimos yra meškutės (lot. Arctiidae) ir sklandūnai arba būriuotojai (Papilionidae). Vien tik Lietuvoje gyvena apie 40 rūšių meškučių. Šie drugiai būna įvairaus dydžio, kresni, dažnai ryškių margų spalvų. Skraido ir dieną, ir naktį. Sklandūnų šeimos drugių pasaulyje priskaičiuojama iki 600 rūšių, tai yra stambūs ir puošnūs dieniniai vabzdžiai.
„Yra kolekcijoje išskirtinių, mylimų egzempliorių. Tai – reti, ypatingose vietose surasti drugeliai“, - prisipažįsta joniškietis. Pasak jo, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, galima aptikti labai įdomių rūšių. Jis žino vietą Joniškio rajone, kur veisiasi visoje Palearktikoje itin retas drugelis – šiaurinis verpikas (Phyllodesma arborea).
Su tinkleliu nelaksto
Daugelis įsivaizduoja, kad drugeliai gaudomi, pievose paskui juos lakstant su tinkleliu rankose. Tačiau kolekcininkai tik nusišypsotų iš tokių gaudytojų. Sugauti drugį, jį numarinti, parsigabenti ir po to paruošti eksponavimui yra ištisas menas, reikalaujantis žinių ir patirties.
„Pirmiausiai reikia žinoti vietas, kuriose dominantys drugeliai gyvena. Reikia ten nuvykti. Dieną skraidantys (dieniniai) drugeliai viliojami ir gaudomi šviesiuoju paros metu. O naktiniai, suprantama, ir gaudomi naktį“, - pasakoja Juozas. Vabzdžiai viliojami jiems skirtais masalais. Vieni, pavyzdžiui, mėgsta vyno kvapą. Naktiniai skrenda į šviesos šaltinį. O atskridę jau sugaunami automatinėmis gaudyklėmis, nors kai kuriuos reikia gaudyti ir su tinkliukais. Todėl važiuodamas į ekspedicijas kolekcininkas vežasi įvairių prožektorių ir kitos specialios įrangos.
Vėliau laukia ne toks romantiškas darbas – drugeliai numarinami. O tam, aišku, tenka naudoti nuodus. Negyvi trofėjai parsigabenami į namus. Ir jau tuomet ruošiami eksponavimui. Reikia atsargiai išskleisti trapių vabzdžių sparnus, mėnesį džiovinti. Kiekvienas eksponatas taip pat turi savo pasą – surašoma drugių pavadinimai, tiksli data ir vieta, kurioje buvo rasti, ir kiti kolekcijoje būtini duomenys. Pasak Juozo, visi šie darbai užima daugybę laiko, tačiau be jų kolekcija neturėtų savo tikrosios vertės.
Beje, kolekcininkas pats gamina itin sandarias gero medžio su įstiklintais dangčiai dėžutes, kuriose drugeliai ir laikomi. Dėžutės turi būti tokios, kad į jas nepatektų kenkėjai, galintys sugadinti drugelius. Patirties, kaip pasidaryti kokybiškas dėžutes, vyras įgijo seniau, dešimt metų gamindamas rankų darbo meniškus kietmedžio baldus, išskirtinius laiptus. „Kai kam būdavo sunku patikėti, kad dieną galiu su kaltu apdirbti kietą ąžuolą, o vakare tomis pačiomis rankomis tvarkyti, skleisti tokią trapią būtybę, kaip drugys. Nežinau kaip, bet viskas pavykdavo“, - sako labai skirtingas veiklos sritis išbandęs J. Dūda. Drugelių kolekcijos tvarkymas jam yra savotiška meditacija, kai žiūrint į įvairiaspalvius vabzdžius pailsi ir nusiramini.
Įsimintinos ir ekstremalios ekspedicijos
Drugelių kolekcionavimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti toks romantiškas ir paprastas užsiėmimas. Iš tiesų jis reikalauja tam tikro avantiūrizmo, drąsos, nes kolekcininkų kelionės dažniausiai būna kupinos adrenalino, jose netrūksta net itin ekstremalių nuotykių. „Mes paprastai važiuojame į vietas, kurios kitiems kolekcininkams mažai žinomos, į kurias mažai kas vyksta ar net dar niekas nėra buvęs. Neįdomu ten, kur visi susirenka. Kažką įdomesnio ir vertingesnio galima rasti tik ten, kur iki tol niekas kojos nėra kėlęs“, - atskleidžia paslaptis Juozas. Pirmosios jo ekspedicijos buvo į Daniją, Baltarusiją, o dabar vykstama net į tolimiausias egzotiškas šalis.
„Kartą bedėme pirštu į žemėlapį ir taip atsidūrėme trikampyje, kurio viename krašte Kinija, kitame Kazachstanas, o trečiame Kirgizija“, - pasakoja kolekcininkas apie tai, kaip kartais išsirenka kelionės vietą. Kitąkart vyrų trijulė drugelius „medžiojo“ Uzbekistane. Grįžtančius iš naktinės ekspedicijos lietuvius, kuriuos lydėjo ir vietinis uzbekas, sulaikė ginkluoti milicininkai, pamanę, kad kalnų takais keliauja narkotikų gabentojai. Viskas baigėsi laimingai vien dėl to, kad pareigūnai nepradėjo šaudyti prieš sulaikymą. O galėjo taip būti! Pasak Juozo, Uzbekistane buvo labai ekstremali, bet viena įdomiausių ekspedicijų. O visokių nuotykių, pasak kolekcininko, pasitaiko bemaž kiekvienoje išvykoje. Pavyzdžiui, praeini per lauką, esantį neva draustinyje, ir tik vėliau sužinai, kad dėl kažkada vykusių karo veiksmų jame būta minų. Gerai, kad visi tokie nuotykiai baigėsi laimingai. Todėl prieš vykdami į pasirinktas šalis drugelių medžiotojai turi gerai žinoti ne tik geografiją, bet ir tų vietų įstatymus, papročius ir pan. (kas yra draudžiama, kas leidžiama ir pan.).
Per tris dešimtis metų J. Dūda aplankė daugybę pasaulio šalių įvairiuose žemynuose. Jis sako, kad kol kas neteko pabūvoti tik pietų Amerikoje. Neseniai kolekcininkas grįžo iš Omano. Į šią šalį vykta rudens periodu, siekiant atrasti žieminių rūšių drugių. Viena gražiausių šalių, kuri Juozui paliko didžiausių įspūdžių, yra Malaizija. Drugių paieškų malonioji pusė yra ta, kad kolekcininkai turi galimybę iš labai arti pamatyti ir pajusti nuostabią pasaulio gamtą, labai praplėsti akiratį ir pasaulėžiūrą.
Ketina įkurti muziejų, išleisti knygą
Drugelių medžiotojų rizika turi savo kainą, bet ir savo vertę – kolekcijos pildosi įdomiais, egzotiniais eksponatais, kokių mažai kas sugeba rasti. Todėl J. Dūdos kolekcija tapo žinoma tarp drugius tyrinėjančių užsienio mokslininkų. Bendradarbiaujant su pasaulio mokslininkais, mokslo įstaigomis, į šią kolekciją atkeliauja naujų aprašytų rūšių paratipai, holotipai. Kartais kolekcininkai dalyvauja aukcionuose, keičiasi dominančiais egzemlioriais. Tarp kolekcininkų vyksta net savotiška konkurencija – kas suras įdomesnių ir vertingesnių eksponatų. Joniškietis savo kolekcijos reitingų, sakosi, nežino, bet ji būtų tikrai ne paskutinėje vietoje! Tiesa, jis nelinkęs per daug viešintis. „Apie žmogaus nuopelnus turi kalbėti darbai, o ne pats jais girtis“, - įsitikinęs kolekcininkas. Beje, jį prikalbinti papasakoti apie drugelius buvo sunku: „Jeigu darbai apie mane nekalba, vadinasi, ir man dar ne laikas kalbėti.“
Vertingos privačių žmonių sukauptos vabzdžių kolekcijos pasitarnauja ir mokslo tikslams. J. Dūdos teigimu, kai kurie jo kolekcijos eksponatai buvo fotografuojami Lietuvos mokslo leidiniams apie drugelius. Šiuo metu planuojama kartu su mokslininkais parašyti straipsnių apie drugelių hibridizaciją. Rengiamasi išleisti mokslinio pobūdžio leidinį apie joniškiečio kolekcijos išskirtinius drugelius.
Joniškietis žinias apie drugius plečia išvykdamas ir į užsienio muziejus, parodas, seminarus. Taip pat būna organizuojamos kolekcininkų ir kitų vabzdžiais besidominčių specialistų sueigos Paryžiuje, Frankfurte, Prahoje ir kt. O į ekspedicijas šiltuose kraštuose paprastai vykstama, kai Lietuvoje žiema.
J. Dūda kartu su dar dviem savo partneriais ir vienu mecenatu įsteigė VšĮ „Pasaulio vabzdžių galerija“ – rengiamasi įkurti drugelių ir kitų vabzdžių (vienas Juozo kolega yra vabalų specialistas) muziejų. O jis, planuojama, turėtų atsirasti ne kur nors didmiestyje, o Joniškio rajone. „Norime, kad mūsų veikla būtų naudinga visuomenei, kad galėtume palikti ateities kartoms šį tą vertingo. O kartu, kad apie mus, lietuvius, ir Lietuvą išgirstų pasaulis“, - apie muziejaus įkūrimo tikslus sako drugelių kolekcininkas, pridurdamas, kad vabzdžių pasaulis yra labai didelis ir iki galo neištyrinėtas. Todėl drugių specialistams yra ir dar bus ką veikti. O joniškietis svajoja atrasti naują drugių rūšį ir taip pasitarnauti entomologijai - mokslui apie vabzdžius.
