Per 2015m. AKM virusas užregistruotos 96-iose vietose ir nustatytas 115-ai šernų; židinių, nustatytų naminių kiaulių laikymo vietose – 13. Siekiant užkirsti AKM viruso plėtrą į naminius ūkius, šernų medžiotojams bus mokamos išmokos, dalį lėšų koofinansuos Europos Komisija.
Išmokos bus mokamos už sumedžiotas šerno pateles nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus – 50 eurų ir už sumedžiotas pateles nuo 24 mėn. amžiaus – 100 eurų.
Medžioklės plotų naudotojai, siekiantys gauti išmokas, turės pristatyti teritorinei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba į NMVRVI sumedžiotos šerno patelės apatinį žandikaulį ir išorinius lyties organus mėginių paėmimo AFM tyrimui, amžiaus ir lyties nustatymui aktu.
Atsparus aplinkos veiksniams
AKM virusas yra atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Natūraliai rūkytoje mėsoje virusas gali išsilaikyti iki 300 dienų, šerno gaišenoje nuo 2 iki 6 mėnesių.
Dėl šios priežasties VMVT skatina gyventojus laikytis būtinųjų biologinio saugumo reikalavimų viruso plėtrai užkirsti. Reikalavimų laikymasis ypač svarbus medžiotojams, kurių įranga ar šernienos laikymo patalpos gali tapti viruso užkratu.
Reikalavimų laikymasis ypač svarbus medžiotojams, kurių įranga ar šernienos laikymo patalpos gali tapti viruso užkratu
„Sumedžiojus šerną būtina laimikį saugiai suvynioti į maišą ar padėti į talpą, kad, velkant ar transportuojant iki apdorojimo (lupimo) aikštelės, gyvūno, kuris gali būti užsikrėtęs AKM, kraujas nelašėtų ir neterštų aplinkos, neplistų virusas“, - teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
VMVT atstovas taip pat pabrėžia, jog AKM virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, kraują ir kt.; jis gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar ratų paviršių.
„Po to, kai yra išdorojamas šernas, būtina visas liekanas sumesti į tam specialiai skirtas duobes, o visą patalpą ar aikštelę ir įrankius dezinfekuoti. Medžiotojai, baigę medžioklę, turi atidžiai nuplauti rūbus bei avalynę, ypač jeigu ant jų užtiško kraujo“, - papildo V.Paulauskas.
Užkrato šaltiniu gali tapti nedezinfekuota mėginių pristatymui naudojama tara. Be to, AKM virusas gali išplisti, netinkamai transportuojant mėginius, neapsaugojus nuo skysčio ištekėjimo.
Medžiotojo atmintinė:
-
Sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai.
Natūraliai rūkytoje mėsoje virusas gali išsilaikyti iki 300 dienų, šerno gaišenoje nuo 2 iki 6 mėnesių
-
Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją apie gyvūnų atliekų duobes išdezinfekuokite medžiagomis, veikiančiomis afrikinio ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat būtina atlikti taros, kurioje buvo gabenami mėginiai, avalynės ir kt. daiktų dezinfekciją, kurie turėjo kontaktą su galima užkrėstu šernu.
-
Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, sudėkite į gyvūninių atliekų duobes. Duobę pripildžius 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Valomos duobės turinys užkasamas ne mažesniame negu 2 m gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo.
-
Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galite tik gavę VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.
-
Medžiotojai, kurie patys pristato mėginius AKM ir trichineliozės tyrimams, turi mėginius supakuoti taip, kad neužterštų aplinkos ar transporto priemonės virusu ir tinkamai užpildyti mėginius lydinčius dokumentus.
-
Išmestos galimai AKM virusu užkrėstos šernų mėsos ar jos gaminių atliekos, gali sukelti grėsmę tolesniam viruso plitimui;
Radę šerno gaišeną, jos jokiu būdu nelieskite, o nedelsiant praneškite VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba kreipkitės į artimiausią VMVT teritorinį padalinį.
