„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Trys valstybės valdomos veislininkystės įmonės gali būti parduotos, vienos būklė itin prasta

Lietuvoje ir toliau stengiamasi optimizuoti valstybės turto valdymą ir parduoti finansiškai nerentabilias valstybei priklausančias įmones. Šįsyk akiratyje atsidūrė net trys veislininkystės bendrovės – „Kiaulių veislininkystė“, „Panevėžio veislininkystė“ bei „Šilutės veislininkystė“. Žemės ūkio atstovai tokiam sprendimui per daug nesipriešintų, tačiau norėtų saugiklių, kad tokį turtą galėtų įsigyti tik žemdirbiai. Privatizacijos planus pristatė ir Vidaus reikalų ministerija.
Karvė
Karvės / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Pastaruoju metu ant prekystalių, tikėtina, padaugės privatizuojamų valstybinių įmonių – tokius planus atskleidė ir Žemės ūkio ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija.

Vyriausybei jau pateiktas siūlymas svarstyti privatizuoti valstybei priklausančių bendrovių „Kiaulių veislininkystė“, „Panevėžio veislininkystė“ bei „Šilutės veislininkystė“ akcijas.

Apie tai buvo kalbama jau ne vienerius metus, tačiau diskusijos ypač paspartėjo po to, kai šias įmones patikrinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė nemažai pažeidimų. Be to, daug sisteminių problemų atskleidė rudenį atliktas šių įmonių auditas.

Blogiausia padėtis – „Kiaulių veislininkystėje“, kurioje galimai veikė nelegali mėsos rūkykla, vyko šešėlinė prekyba, o bendrovė jau kurį laiką patiria sunkumų atsiskaitydama su kreditoriais ir darbuotojais. Dėl šiurkščių pažeidimų rugsėjį atleistas šios įmonės vadovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Vyšniauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Vyšniauskas

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, konservatorius Andrius Vyšniauskas 15min sakė, kad siūlymas privatizacijai pateiktas siekiant atsisakyti įmonių, kurios yra nerentabilios, ir pasilikti tas, kurios išgyvena pačios ir atneša dividendus Lietuvos valstybei.

„Šios trys įmonės yra blogiausioje finansinėje padėtyje, jose iš esmės atliekama labai mažai arba beveik nėra atliekama reikšmingų valstybei funkcijų. Jose auditų metu yra nustatyta daugiausia pažeidimų: viešųjų pirkimų nepaisymo, interesų konfliktų ir finansinių pažeidimų“, – sakė jis.

Seimo narys taip pat pridūrė, kad visos privatizuoti siūlomos įmonės nėra finansiškai tvarios, be to, jų funkcijas galėtų perimti privatus verslas.

Kaip pavyzdį jis pateikė „Panevėžio veislininkystės“ situaciją. Anot jo, šios įmonės paslaugomis naudojasi nedaug ūkininkų. Tiesa, ji turi ir specializaciją – čia egzistuoja erdvės parodoms ir gyvulių karantinavimui. Visgi A.Vyšniauskas sako, kad per metus jose surengiama tik viena paroda. „Tą paslaugą galima pirkti rinkoje. Karantinavimo stočių Lietuvoje yra 12 ar daugiau. Ūkininkai naudojasi kitomis paslaugomis. Žiūrime, kad nebūtų paslaugų monopolizacijos, bet šių trijų įmonių teikiamas paslaugas galima gauti kitur“, – pabrėžė jis.

Veislininkystės įmonių privatizavimo klausimą trečiadienį planavo pristatyti Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Apie privatizaciją pastaruoju metu kalba ne tik Žemės ūkio ministerija. Praėjusią savaitę savo planus pristatė ir Vidaus reikalų ministerija. Ji nori atsisakyti penkių pavaldžių įstaigų, tarp kurių yra Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, sanatorijos „Pušynas“ ir „Dainava“.

Norėtų, kad įmones įsigytų ūkininkai, tačiau galimybių tai užtikrinti nėra

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad iš esmės nėra prieš privatizaciją, tačiau baiminosi, kad perleidimas į privačias rankas taptų ir šių įmonių veiklos pabaiga.

„Ar veislininkystės įmonė bus privati, ar valdiška, didelio skirtumo gal ir nebus. Svarbiausia, kad neatsirastų nauja paskirtis. Pavyzdžiui, įrašys, kad penkerius metus reikia vykdyti gyvulininkystę, bet tie, kurie už grašius jas įsigis, pasirašys, bet nieko nevykdys. Įmonė žlugs. O tada vienoje vietoje gali būti, pavyzdžiui, lentpjūvė, kitoje – automobilių pardavimo aikštelė“, – 15min kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad dabartinių funkcijų išlaikymas žemdirbiams būtų labai svarbus.

J.Sviderskis pabrėžė, kad privatizuotinos įmonės yra patogioje strateginėje vietoje. „Panevėžio veislininkystė“ yra įsikūrusi šalia aplinkelio, netoli kelio Panevėžys-Šiauliai, greta yra geležinkelio atšaka.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jonas Sviderskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jonas Sviderskis

„Kiaulių veislininkystė“, veikianti netoli Baisogalos, bei „Šilutės veislininkystė“ irgi turi savo privalumų – pirkėjus galėtų dominti ir gera strateginė padėtis, ir santykinai gerai sutvarkyta infrastruktūra.

Panašius nuogąstavimus išsakė ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. Jis pabrėžė, kad svarbiausia tokiu atveju būtų pasistengti užtikrinti, kad parduoti objektai nepavirstų garažais, lentpjūvėmis ar kitais objektais.

„Pats optimaliausias variantas būtų, jei tuos objektus įsigytų ūkininkai ir galėtų tęsti veiklas. Aišku, tos veiklos neturėtų būti tokios pačios, nes laikmetis pasikeitęs, bet dalį funkcijų galima pritaikyti. Geriausias modelis būtų, kad atitinkama kaina įmonės atitektų ūkininkų junginiui, kooperatyvui, asociacijai, kuri tęstų veiklą. Ūkininkas yra suinteresuotas tęsti veiklą, bet sumos nėra adekvačios tolesnėms investicijoms“, – pažymėjo pašnekovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Svitojus
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Svitojus

Vis dėlto, pagal šiandien galiojančius valstybės turto pardavimo įstatymus, toks apribojimas galimai nebūtų teisėtas. Privatizavimo modelių gali būti įvairių, tačiau, jei įmonė privatizuojama viešo aukciono būdu, dalyvauti gali visi norintys. Vis dėlto į privatizavimo sąlygas galima įrašyti reikalavimą, kad privatizuoto objekto veikla ar atskiros veiklos turi būti tęsiamos tam tikrą laiką, užtikrinami sutartiniai įsipareigojimai ir panašiai.

J.Sviderskis teigia su esama tvarka susipažinęs, tačiau priduria, kad Seimas, kaip įstatymus priimanti ir keičianti institucija, galėtų šią tvarką pakoreguoti.

Jo atstovaujama asociacija siūlė ir kitą alternatyvą – sujungti tris privatizuojamas įmones ir ketvirtą panašia veikla užsiimančią įmonę „Lietuvos veislininkystė“. Naujoji įmonė galėtų būti tiek valstybinė, tiek privati, tačiau tokiu atveju, ją, mano J.Sviderskis, taip pat reikėtų atiduoti į žemdirbių rankas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karvės
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Karvės

„Padarykime tokią tvarką, kad tos įmonės akcijų galėtų nusipirkti žemdirbiai, kurie naudojasi tos įmonės paslaugomis. Reikėtų saugiklių, kad ten neatsirastų lentpjūvė ar kažkas kitas. Tokių pavyzdžių jau yra. Žemės ūkis Lietuvoje apskritai paliktas savieigai“, – kalbėjo pašnekovas.

Nors ir baiminasi galimo įmonių veiklos nutraukimo, A.Svitojus pabrėžė pritariantis siūlymui privatizuoti tris veislininkystės įmones.

„Dabar išlikęs kažkoks socialistinis modelis. Valstybinės įmonės turėjo būti iškart atiduotos ūkininkams, kad jie jose tvarkytųsi, o išėjo taip, kad iki šiol valstybė konkuravo su ūkininkais. Bekonkuruodama su ūkininkais nuėjo į bankrotą“, – kalbėjo jis.

Privatizuojamų įmonių vertė greičiausiai nebūtų didelė

Pagal viešai pateikiamus valstybės valdomų įmonių duomenis, akcinėje bendrovėje „Kiaulių veislininkystė“ šiuo metu dirba 31 asmuo. Įmonė kontroliuoja veislinių kiaulių produktyvumą, veislinių kiaulių kontrolinį penėjimą, kontrolinį skerdimą ir skerdenų vertinimą. 2020 m. „Kiaulių veislininkystė“ uždirbo 219 tūkst. eurų bendrojo pelno, kuris skaičiuojamas iš pardavimų pajamų išskaičiavus pardavimo savikainą.

Vis dėlto skaičiuojant tipinės veiklos pelną, bendrovė kasmet fiksuoja nuostolius: pernai patirtas 7 tūkst. eurų nuostolis. 2017 m. nuostolis siekė 181 tūkst. eurų, ir kasmet mažėjo. „Kiaulių veislininkystės“ turimo turto vertė – 1,5 mln. eurų.

123RF.com nuotr./Kiaulės
123RF.com nuotr./Kiaulės

Bendrovėje „Panevėžio veislininkystė“ dirba 4 darbuotojai. Jos bendrasis pelnas pernai siekė 146 tūkst. eurų, grynasis – kiek daugiau nei 22 tūkst. eurų. Bendrovei priklausantis turtas vertinamas 943 tūkst. eurų. Tai – gyvulių veislininkystės, gyvulių produktyvumo kontrolę ir gyvulių sėklinimą vykdžiusi bendrovė.

„Šilutės veislininkystėje“ dirba 7 darbuotojai. 2020 m. bendrovė patyrė vien nuostolius – bendrieji nuostoliai siekė 30 tūkst., tipinės veiklos nuostoliai – 141 tūkst. eurų. Bendrovės turtas – 1 mln. eurų.

„Šilutės veislininkystės“ veiklos sritis – kontrolinio penėjimo buliukų auginimas ir įvertinimas pagal penėjimosi ir mėsines savybes. Taip pat bendrovė vykdo gyvulių prekybą veislei ir mėsai.

Bendras visų įmonių turtas siekia apie 3,5 mln. eurų, tačiau 15min kalbinti pašnekovai abejoja, kad jas pardavusi valstybė gautų daug lėšų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Karvė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Karvė

„Gan skeptiškai vertinu galimybes, kad jas nusipirktų konkurentai, nes jų vertė iš esmės yra žemės sklypai, turtas, bet ne veikla, kurią jie vykdo. „Kiaulių veislininkystei“ greičiausiai neužteks turimo turto kreditorių skoloms padengti. Tos įmonės yra mirštančios ir reikia tai išspręsti, kad jos netaptų skola valstybei“, – sakė A.Vyšniauskas.

Didelių pajamų nesitiki ir A.Svitojus. Tiesa, jis mano, kad žema objekto kaina galėtų lemti ir tolesnes ūkininkų investicijas, nes brangiai pirkti bendroves ir tuomet jas pertvarkyti interesantams gali neapsimokėti. „Pavyzdžiui, Šilutėje sukurta infrastruktūra būtų patraukli mėsinių galvijų augintojams. Jie ją galėtų išnaudoti, bet jeigu reikėtų pirkti [įmonę] už kažkokią didelę kainą, jie geriau patys įrengtų geresnę infrastruktūrą“, – sakė jis.

Dar trijų įmonių likimas – su klaustuku

Nepaisant to, ar pavyks privatizuoti minėtas tris įmones, diskusijos dėl įmonių privatizavimo nesibaigs. Žemės ūkio ministerija žada parengti sprendimus ir dėl bendrovių „Lietuvos žirgynas“,, „Genetiniai ištekliai“ ir jau minėtos „Lietuvos veislininkystės“ tolesnės veiklos perspektyvų ir galimų pertvarkų.

Žadama atsižvelgti į atlikto įmonių audito ir išorės ekspertų atliktos studijos dėl genetinių išteklių užtikrinimo ir saugojimo galimybių šalyje rezultatus.

A.Vyšniauskas sakė tikintis, kad pirmųjų trijų įmonių privatizavimui bus pritarta, o likusių trijų žemės ūkio bendrovių likimas bus sprendžiamas po išsamesnių diskusijų – jų padėtis nėra tokia vienareikšmiška.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žemaitukas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Žemaitukas

„Šiose trijose įmonėse yra vykdoma svarbi valstybei genetinių išteklių saugojimo ir puoselėjimo funkcija. Jų kontekste greičiausiai bus kalbama ne apie privatizaciją, o apie tai, kaip apskritai valstybė tuos gyvulių genetinius išteklius turi valdyti, kaip jie turi būti saugomi“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.

Jis pridūrė, kad, skirtingai nei trys privatizuoti siūlomos įmonės, „Lietuvos veislininkystė“ ūkininkams šiandien yra reikalinga. Ji užima apie 30 proc. rinkos. „Pavyzdžiui, „Šilutės veislininkystėje“ yra kitos funkcijos, susijusios su gyvulių penėjimu, tam tikrų savybių tyrimais, pavyzdžiui, mėsos marmuringumo. Penėjimas yra ta paslauga, kurią galima gauti rinkoje, ministerija pati skatina, kad ūkininkai įsirengtų penėjimo stotis. Rinkoje yra įmonių, kurios marmuringumo paslaugą nustato ūkininkams ir nemokamai“, – sakė Seimo narys.

123RF.com nuotr./Mėsa
123RF.com nuotr./Mėsa

„Lietuvos veislininkystės“ privatizavime parlamentaras sako matantis ir kitų rizikų – jos pardavimas didiesiems rinkos žaidėjams galėtų įvesti monopolį, kas pakenktų šalies ūkininkams.

A.Vyšniauskas pridūrė, kad kai kurių istorinių gyvulių veislių, pavyzdžiui, lietuviškų arklių žemaitukų išlaikymu turėtų užsiimti valstybė, nes verslas iš to finansinės grąžos vargu, ar gautų.

„Dabartinės įmonės, sutvarkius jų valdymą, manau, galėtų tai padaryti“, – kalbėjo jis.

Tuo tarpu A.Svitojus nepritartų ir tokiam pasiūlymui – anot jo, pats ūkininkas, o ne valdžia turėtų spręsti, ko jam reikia. Jis ragino į ūkininkų rankas atiduoti visas šiuo metu valstybei priklausančias įmones.

„Valstybės funkcija yra paremti geros genetinės medžiagos vertinimą, galbūt dalį [veiklos] kompensuoti, bet tų valstybinių įmonių buvo dešimtys. Jų neliko, bet mes nieko nepraradome“, – kalbėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“