Senovėje pražydusius vaismedžius ir vaiskrūmius nuo šalnų žmonės saugodavo soduose kurdami laužus. Dabar to niekas nedaro.
Gali būti, kad dėl tokių kaprizingų orų rudenį lietuviškų vaisų ir uogų aruodai liks pustuščiai.
„Pavasaris šiemet atskubėjo trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai. Augalai suskubo krauti žiedus, o spustelėjęs šaltukas viską sumaišė. Senovėje pražydusius vaismedžius ir vaiskrūmius nuo šalnų žmonės saugodavo soduose kurdami laužus. Dabar to, žinoma, niekas nedaro.
Dalį derliaus dar galima išsaugoti uždengiant agroplėvele. Tačiau didelių sodų juk neapjuosi,“ – nuogąstavo Kretingos miškų urėdijos medelyno vedėjas Leonardas Balčikonis.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos pirmininko Dariaus Kviklio pastebėjimu, praėjusią savaitę ne vieną naktį užfiksuota minusinė temperatūra.
„Dauguma kaulavaisių jau nužydėjo, tad jiems šaltukas – ne bėda. O štai vaiskrūmiams, ypač serbentams, taip pat kriaušėms ir kai kurioms obelų rūšims minusinė temperatūra gali būti pražūtinga,“ – pasakojo verslininkas.
Pasak vaisių augintojo, kaip šaltis paveikė augalus, paaiškės po savaitės – kitos. Gali būti, kad minusinė temperatūra pažeidė ne tik žiedus, o ir ankstyvesnių veislių užuomazgas. Tuomet rudenį neišvengiamai teks pirkti ne lietuviškus, o atvežtinius vaisius.
Oficialiai Lietuvoje deklaruoti 3 tūkstančiai hektarų vaisinių sodų. Daugiausiai jų Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Alytaus krašte. Lietuvos vaisių augintojai savo derliumi aprūpina trečdalį šalies rinkos.
