Kapsulėje – laiškas ateities kartoms ir šios dienos dienraštis – įrodymas, kad akimirka nesuklastota. Šią ceremoniją atliko žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, investuotojai, rangovai.
Trumpųjų grandinių sandėlio projektą vykdo UAB „Žemtecha“, o statybą – UAB „Doresta“. Trumpųjų grandinių sandėlio įkūrimą finansuoja ir remia Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Kėdainių rajono savivaldybė.
Pagal projektą „Regioninio lygmens logistikos centro kūrimas“ bus įrengtas modernus 1414,42 kv. m logistikos centras, kuris padės žemdirbiams vykdyti trumpųjų maisto tiekimo grandinių veiklą. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Projektui Europos Sąjungos ir šalies biudžetas skyrė 1 229 699 eurų.
Kaip tai veikia?
Galima sakyti, kad šis projektas yra ir šalies strateginis žingsnis, nes trumposioms maisto produktų tiekimo grandinėms skiriamas didelis dėmesys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane.
Kol kas – tik pamatai, tačiau galima tikėtis, kad jau kitų metų artimiausių ūkių derlius bus sandėliuojamas čia. Renaldas Pelanis, vienas iš investuotojų, akcentavo, kad trumpųjų tiekimo grandinių logistikos sistema sumažins prekybos tarpininkų vaidmenį ir užtikrins šviežesnius maisto produktus vartotojams. Šis projektas turės teigiamą poveikį visam regionui.
„Nuspręsta vystyti trumpųjų maisto tiekimo grandinių investicinį projektą, kuris leistų ūkininkams efektyviau sandėliuoti ir tiesiogiai realizuoti užaugintą produkciją rinkoje. Su projekto partneriais nuspręsta dalyvauti trumpųjų tiekimo grandinių investiciniame projekte, šio projekto finansavimui gauta ES parama“, – konstatavo R. Pelanis.
„Žemtecha“ pernai įsigijo žemės sklypą šalia Kėdainių, prie Via Baltica kelio. Čia numatoma pastatyti logistikos sandėlį, kuriame reguliuojamoje temperatūroje būtų sandėliuojama tik Lietuvoje pagaminta ir užauginta žemės ūkio produkcija (daržovės, vaisiai, ledai, pieno produktai, mėsos produktai).
Kai sandėlis bus baigtas, ūkininkų produkcija bus daugiausiai realizuojama viešojo sektoriaus maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų ar įmonių poreikiams tenkinti. Tačiau bus įrengta ir žemės ūkio produkcijos realizacijos vieta, kur klientai galės tiesiogiai realizuoti savo produktus.
Bendrovės atstovai jau dabar intensyviai mezga ryšius su aplinkinėmis žemės ūkio bendrovėmis. O kiek kilometrų nuo sandėlio trumposioms tiekimo grandinėms jau būtų per toli? Tvirtinama, kad konkretus atstumas neminimas net ir ES rekomendacijose, tačiau pabrėžiama, kad gabenti produkciją vartotojams didesnius atstumus labiau apsimokės, jei transporto priemonė bus ekologiškesnė. Pavyzdžiui, bus visiškai arba dalinai varoma elektra. Kitais atvejais logistikos centro veikla labiau atsipirks vykdant artimesnius produktų gabenimus.
Viešasis interesas – nauda ūkiams ir visuomenei
Kiek tokių sandėlių gali prireikti Lietuvai, kad visi gautume šviežiausią produkciją iš arčiausiai veikiančių ūkių? Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, pabrėžė, kad šalies valdžia iš esmės negali kištis į natūralius verslo procesus – jeigu Kėdainių centras pasiteisins, tai tokių sandėlių, be abejonės, šalyje iškils daugiau.
„Viešas interesas yra tame, kad mūsų ūkininkų produkcija pasiektų galutinį vartotoją kuo trumpesniais atstumais. Daugelis kitų būdų tai padaryti neveikia, nes žemės ūkio produkcija turi savo sandėliavimo specifiką. Produkcija laikoma specialiose kamerose. Jas atidarius produktai turi būti kuo skubiau suvartoti. Pavyzdžiui, viena įstaiga negali iškart nupirkti kelių tonų daržovių, bet tai gali padaryti visos įstaigos bendrai. Toks centras dar yra naudingas viešosioms įstaigoms, nes pastarosioms kasdien yra reikalingas visas produktų krepšelis. To negali užtikrinti pavieniai ūkiai. Dar vienas pliusas mažesniems ūkiams – jie įgaus daugiau galimybių realizuoti savo produkciją“, – kalbėjo ministras.
K. Navickas mano, kad tokie logistikos centrai iš esmės turėtų ir šiek tiek atpiginti Lietuvoje pagamintus maisto produktus. Trumpėja tiekimo grandinė, mažėja transportavimo ir sandėliavimo kaštai. Beje, tokiuose sandėliuose negali būti laikoma iš svetur importuota produkcija.
Ministras priminė, kad dalis šalies ūkių savo produkciją sėkmingai realizuoja be jokių tarpininkų. Esama pavyzdžių, kai vietinės viešosios įstaigos sėkmingai gauna dalį reikiamų produktų tiesiai iš ūkių. Regioniniai trumpųjų grandinių logistikos centrai iš esmės nepakenks tokiai vietinei simbiozei, o tik ją papildys, paskatins.
