Kirtimai Labanoro girioje ir feisbuke pasklidusios nuotraukos įaudrino visuomenę. „Atsivėrė neregėta Lietuva Labanoro girioje“, – sako pilietinio judėjimo „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė. Antradienį Labanoro girios kirtimuose kaktomuša susidūrė protestuotojai ir valdžios atstovai – aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Valstybinių miškų urėdijų vadovas Marius Pulkauninkas.
Labanoro girios kirtavietėse protestuotojus ir valdžios pareigūnus lydėjo ir 15min žurnalistai.
Labanore pasitiko protestuotojai
Kirtimo apimtys nepadidėjo, čia vyksta klasikiniai ruošos darbai, kai ruošiama mediena. Čia saugoma teritorija, bet ji yra nevientisa, – sakė K.Navickas.
Dar pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis pasikvietęs aplinkos ministrą pasiaiškinti, o jau antradienį K.Navickas braidė po girios kemsynus. „Miško kirtimas tikras nusikaltimas“ – tokiais plakatais ministro ir urėdijų vadovo komandą pasitiko protestuotojai Labanore. Dramatišką įspūdį sustiprino ir būgnijimai – tarsi miško dvasioms prikelti.
Tačiau miškų sektorius per metus valstybei sukuria 1,6 mlrd. eurų, todėl nutraukti kirtimus būtų žalingas valstybei, bandė raminti protestuotojus ministras.
Šie neatlyžta: „Ar jūs matėte kaip kertamas Labanoras?“, „Kodėl kertami medžiai draustinyje?“, „Ko gero trečdalis Labanoro virs dykvietėmis, kodėl?“ – liejasi klausimai ministrui, kuris kantriai aiškina – kirtimai vykdomi kaip ir planuota, jie yra leistini.
Labanoro giria yra antras pagal dydį Lietuvos miškų masyvas, kurio plotas 91,5 tūkst. hektarų. Iš jų mišku apaugę 73,8 tūkst. ha.
M. Pulkauninko teigimu, pagal nustatytas 5 metų kirtimo normas šiemet Labanoro girioje numatoma plynai ir iš dalies iškirsti 160 hektarų ploto miško. Iki šiol iškirsta apie 90 hektarų, taigi visuomenininkų baimė dėl trečdalio girios nėra pagrįsta.
Tiesa, dalis miškų priklauso privatiems savininkams, kurie šįmet dažniau mojuoja pjūklais – biokuro kainos pakilo 30 proc., jei lyginti su praėjusiu šildymo sezonu. Tačiau trys ketvirtadaliai Labanoro parko teritorijos valdo valstybė, tad ir už kirtimus čia atsakinga būtent valstybė.
Valstybinių miškų urėdijų vadovas M.Pulkauninkas irgi tikina: „Kertame pagal visas taisykles. Plyni kirtimai regioniniame parke yra leistini“. Tačiau čia pat sulaukė klausimo, ar yra kada buvęs Labanoro girioje. „Kažkada seniai“, – prasitarė Valstybinių miškų urėdijų vadovas.
Iniciatyvininkai atvykėlius vedasi į Kertuojos ežero pakrantę. Čia taip pat Labanoro giria, tačiau vos per kelis metrus nuo ežero medžiai jau pažymėti – bus kertama ir čia.
„Vietiniai žmonės tik atsitiktinai sužinojo, kad čia bus kertami medžiai. Čia vienintelis didelis ežeras Labanoro parke, kur kiekvieną vasarą suvažiuoja daug žmonių. Kodėl čia bus kertami medžiai – niekas negali paaiškinti“, – tvirtino susibūrusio Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius.
Tiesa, jiems pavyko išpešti pažadą, kad čia medžiai, ežero pakrantėje, bus palikti ramybėje, tačiau kodėl jie pažymėti kirtimams – taip niekas ir nepaaiškino.
„Kur pažymėta raide V – tai medžiai, skirti nupjovimui, nes trukdo technikai pravažiuoti“, – teigė A.Gaidamavičius.
Beje, iniciatyvinės grupės lyderį, gyvenantį čia pat, ir ministrą K.Navicką sieja ekologinis judėjimas „Atgaja“, kuriai abu priklausė, abu žinomi gamtosauginininkai, tačiau dabar vienam tenka burti protestuotojus feisbuke, kitam aiškintis, kad kirtimai čia vyksta teisėtai ir ginti valstybės poziciją. Miške, regis, abu vyrai surado bendrą kalbą, nors ir atstovauja skirtingas stovyklas.
„Atranka kirtimams kartais būna nesėkminga. Tikrai turime būti atsargesni rėžiant biržes, o į diskusiją dėl kirtimų reikia įtraukti ir ekologus. Tokiais atvejais turi suveikti saugikliai. Gerai, kad tokie signalai siunčiami, ir mes juos vertiname“, – miške ramino protestuotojus aplinkos ministras.
„Net karo metu nebuvo tiek kirtimų kiek dabar“, – priekaištauja viena garbingo amžiaus protestuotoja aplinkos ministrui. Šis skėsčioja rankomis – kirtimų normas nustatė Vyriausybė. Ji nustatė ir tai, kad kitais metais kirtimai padidės 6 procentais. „Tačiau saugomose teritorijose kirtimų nedidinsime“, – žada ministras. „Gyvo miško“ grupei to neužtenka – jie siekia, kad kirtimai būtų sustabdyti.
Siūlo sustabdyti kirtimus bent trumpam
Kovotojai su Labanoro girios kirtimais siekia, kad šiame regioniniame parke bent metams būtų sustabdyti kirtimai. „Reikia bent metus nevykdyti čia veiklos“, – sako A.Gaidamavičius.
Tačiau aplinkos ministras teigia, kad miško ruoša yra ūkinė veikla, ir valstybė negali tiesiog šiaip sau sustabdyti kirtimus.
„Kirtimo apimtys nepadidėjo, čia vyksta klasikiniai ruošos darbai, kai ruošiame mediena. Čia saugoma teritorija, bet ji yra nevientisa, yra vietovių, kur yra svarbesnė biologinė įvairovė – ten kirtimai nevykdomi. Be to, pušynai yra mažiausiai svarbūs biologinei įvairovei. Reikia vertinti iš visų pusių – miško ruoša yra ir ekonominė veikla, ir būtų tikrai blogai, jei mes nutrauktume šią veiklą, turėsime kitų rūpesčių“, – 15min sakė ministras.
Beje, susitikime su premjeru jis pažadėjo pasidomėti, ar nevyksta nelegalūs kirtimai. Tačiau 15min jis teigė tokių atvejų Labanoro girioje nežinantis, tiesa, vagysčių pasitaiko, tačiau daugiau privačiuose miškuose.
Sutinka, kad viskas legalu
Prieš kirtimus Labanoro girioje kovojantys iniciatyvininkai nesiginčija – kirtimai vyksta legaliai.
„Baisiausi dalykai yra legalūs, reikia keisti tokius įstatymus. Norėjau, kad M.Pulkauninkas pamatytų realią situaciją, nes jis sakė seniai buvęs Labanore“, – tikino protestuotojų lyderis A.Gaidamavičius.
Pasak jo, kirtimų apimtys Labanoro parke padidėjo dvigubai per dešimtmetį. O vyriausybės planas 6 proc. didinti kirtimus perpildė kantrybės taurę.
„Mano paties namai pavirto tarsi partizanų štabu – kas atvyksta su dronu, kas siūlo teisininko paslaugas. Tai yra labai džiugu, nes žmonės atvažiuoja iš visos Lietuvos“, – sakė jis.
Jis teigė, kad medienos kirtimo normos turėtų būti peržiūrėtos. „Kirtimus turi sustabdyti dabar, nebėra laiko laukti, 400 hektarų jau iškirsta, o kol svarstys naujas taisykles – miškai ir toliau čia bus kertami“, – sakė jis.
A.Gaidamavičius tikino, kad tik vienoje – Januliškių girininkijoje padarytos penkios naujos kirtavietės, o tokių girininkijų parke – 14.
M.Pulkauninkas: reikia bendro sutarimo
Valstybinių miškų urėdijų vadovas M.Pulkauninkas kilusius protestus sieja ir su miškų reforma – institucijos jungiamos, Vyriausybė padidino kirtimų normas kitiems metams, jungiamos urėdijos, keičiasi urėdai.
„Taip, visa tai sieju ir su reformos pradžia“, – 15min sakė jis, kuris mano, kad visuomenei ir valdžiai reikia sutarti, ar apriboti kirtimus saugomose teritorijose.
„Reikia bendro sutarimo, jei norime kad miško rūšis nesikeistų, medžius reikia iškirsti plynai ir visus juos atsodinti, tada po kiek laiko žaliuos gražus pušynas“, – aiškino jis.
M.Pulkauninko teigimu, pagal nustatytas 5 metų kirtimo normas šiemet Labanoro girioje numatoma plynai ir iš dalies iškirsti 160 hektarų ploto miško. Iki šiol iškirsta apie 90 hektarų, likusią dalį numatoma iškirsti rudenį.
„Valstybiniuose miškuose miško ruoša yra tolygi per visus metus. Matome, kad valstybiniuose miškuose šiemet kertame mažiau, nei kirtome pernai, o privačiuose miškuose, kadangi mediena yra pabrangusi, matome, kad kertama žymiai daugiau nei pernai“, – sakė urėdijų vadovas.
