Pasak jų, pagal dabar galiojantį įstatymą įmonėms neįregistravus zonų iki šių metų pabaigos, vėliau tai padaryti bus galima tik gavus jose esančių savininkų sutikimus. Iki 2025 metų zonų neįregistravusios įmonės nebegalėtų tęsti veiklos.
„Mūsų pagrindinis tikslas, kad Seimo nariai atsikvošėtų ir pratęstų galimybę įregistruoti sanitarines apsaugos zonas, kurios dėl valstybės aplaidumo nebuvo įrašytos iki šiol ir kurios priklausė ūkiams nuo tų laikų, kada jie buvo pastatyti (...) ir pratęsus terminą rimtai susėsti ir tartis, kaip spręsti gyventojų ir ūkių sandūros vietas, kur yra konfliktinės situacijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
„Nesame suinteresuoti, kad kažkas būtų griaunama, gyventojai būtų iškeldinami – tas jau nebeįmanoma. Bet rasti kažkokį sveiką balansą, kad ir įmonė galėtų tęsti veiklą, ir patys gyventojai turėtų ramybę, – tas turi būti rasta“, – teigė jis.
Pasak A.Baravyko, bent vienam savininkui nesutikus, kad jo objektas pateiktų į sanitarinės apsaugos zoną, iškiltų grėsmė žemės ūkio įmonių veiklai.
„Kas bus, jei bent vienas savininkas toje zonoje, o būna tokių principingų žmonių, jis nesutiks (...), kad jam ta sąlyga būtų įrašyta? Tada ūkis tik dėl to turės nuo 2025 metų turės nutraukti veiklą? Tai yra grėsmė ir mes prašome, kad tie sutikimai nebūtų reikalaujami, o NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS) dėtų pastangas, kad tas procesas būtų pabaigtas ir visa informacija būtų perduota į Registrų centrą“, – teigė asociacijos direktorius.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė BNS teigė, kad Seimas šiuo klausimu ketina ieškoti išeičių.
„Esame pasiruošę ieškoti formuluotės, kaip jiems padėti, ieškome. Dar nežinau, į kurią pusę pasiduosime. Dar neturiu pozicijos. Tikrai su įstatymu yra problemų, (...) sudėti labai optimistiški terminai ir neatsižvelgta į gyventojų interesus“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, iš pradžių, verslo reikalavimai buvo „griežtai atmetami“.
„Bet girdime problemą ir esame suinteresuoti, kad ūkio subjektai – čia ne tik kiaulininkus liečia, čia liečia daugybę ūkio subjektų, tame tarpe tokią svarbią įmonę, kaip „Mažeikių nafta“ („Orlen Lietuva“ – BNS). Tai dabar klausimas, kaip pasižiūrėti į situaciją, kad ir gyventojai būtų patenkinti, ir verslai neužsidarinėtų“,– pabrėžė ji.
Seimas praėjusią savaitę dvejiems metams – iki 2025-ųjų – pratęsė laiką, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės nustatyti ir įteisinti infrastruktūros apsaugos zonas be jose gyvenančių ar dirbančių sutikimo, joms taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos.
Seimas iki Kalėdų, be kita ko, nusiteikęs sušvelninti gyventojams ir įstaigoms taikomus reikalavimus statyboms, patekus į taršių įmonių sanitarines apsaugos zonas – tokiems sklypams siūloma netaikyti apribojimų, bet jų savininkai negalėtų keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Tokiose teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Taip pat siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas Seime imtasi svarstyti skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.
Kiaulių augintojų atstovai teigia, kad pataisos rengiamos matant tik vieno objekto problemas.
Mes suprantame įtampas Rudaminoje, kur daug gyventojų, yra stambi paukštininkystės įmonė.
„Mes suprantame įtampas Rudaminoje, kur daug gyventojų, yra stambi paukštininkystės įmonė. Tačiau Seimo nariai turėtų matyti ne vieną objektą ir situaciją, o turi matyti visą situaciją plačiai“, – teigė A.Baravykas.
„Bandoma kažkaip įteisinti Rudaminos situaciją, bet visiškai negalvojama apie regionus, kas bus Telšiuose, Kupiškyje, Molėtuose ar kitame rajone, kur normaliai sutvarkyta sanitarinė zona“, – kalbėjo jis.
Pasak A.Baravyko, asociacija dėl to kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
„Mes kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl procedūrų. Įstatymo pakeitimo ruošėjai atsisakė antikorupcinio vertinimo ir mes manome, kad keista procedūra, kai visas įstatymas rengiamas dėl vieno objekto Lietuvoje“, – teigė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas.
Seimo Aplinkos komitetas siūlo, kad bendrovių sanitarinės apsaugos zonose esantiems komerciniams ar gyventojų sklypams nebūtų taikomi ribojimai. Be to, komitetas nutarė, kad šių zonų teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Komitetas taip pat siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą, kurį turėtų atlikti zonose besiregistruojantis verslas.
„Dar kur užsmaugs ūkius tai dėl taršos. Jeigu nėra gyventojų ir nekenkiama žmonėms, tai sanitarinėje apsaugos zonoje nėra keliami aukšti amoniako, kvapų ar kiti reikalavimai. Bet jeigu atsiras gyventojas, valstybė puola jį gelbėti, saugoti, ir tada sanitarinėje apsaugos zonoje pradeda galioti tos normos, kurios taikomos gyvenamajai aplinkai“, – teigė A.Baravykas.
„Vadinasi, prie fermos nebūti būti nei kvapelio, nei garselio, nei dulkelės – tai neįmanoma“, – pridūrė jis.
