„Pagrindinis klausimas yra tai, kad sveiki komerciniai ūkiai patenka į trečią afrikinio kiaulių maro zoną ir tuomet jie negali realizuoti savo produkcijos dėl taikomų apribojimų eksportui. Mūsų nuomone, valstybė mūsų turi aktyviai tartis su Europos Komisija“, – tvirtino A. Baravykas.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys BNS liepos pradžioje sakė, kad Lietuva ir Lenkija ketina kalbėtis su EK, jog būtų pakeistos prevencinės afrikinio kiaulių maro taisyklės, leidžiant saugiai gaminančioms mėsos perdirbimo įmonėms eksportuoti produkciją.
Tam tikroje vietovėje nustačius kiaulių maro protrūkį ir tą vietovę įtraukus į trečiąją maro zoną, joje esantys ūkiai 30 dienų negali eksportuoti produkcijos į trečiąsias šalis ir kitas Europos Sąjungos šalis. Tačiau produkcija toliau gali būti parduodama Lietuvoje.
A. Baravykas taip pat minėjo, jog Vyriausybė turėtų priimti sprendimus dėl kompensacijų už iš kiaulių maro zonos parduodamą kiaulieną.
„2015-2017 metais tokiems ūkiams buvo kompensuojamas kainų skirtumas, nes jie pusvelčiui parduoda kiaules. Taip atsiranda pirkėjas, bet ūkis eina į bankrotą. Prašome, kad būtų kompensuojamas kainų skirtumas“, – teigė A. Baravykas.
Trečiadienį Vyriausybėje vyks tarpinstitucinės darbo grupės pasitarimas dėl afrikinio kiaulių maro.
Šiemet afrikinis kiaulių maras Lietuvoje nustatytas jau dvejuose komerciniuose ūkiuose. Liga taip pat plinta mažuose ūkiuose ir tarp šernų populiacijos.
