Augalų ir pasėlių draudimui paramą galima gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“. Pagal šią veiklos sritį kompensuojamos augalų ir pasėlių draudimo įmokos. Šiam kvietimui yra skirta 235 461 Eur lėšų.
Naujuoju finansiniu laikotarpiu išlaikomas priemonės tęstinumas – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. Eur., o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos išlieka tos pačios.
Priemonės nauda
Šios priemonės naudą liudija statistiniai duomenys. Draudimo išmokų augimui įtakos turi dėl klimato kaitos stiprėjantys ir dažnėjantys stichiniai bei kiti nepalankūs gamtos reiškiniai. Vien 2022 m. liepos 12 d. iškritęs gausus kritulių kiekis (t. y. liūtis) nulėmė pusę visų draudimo išmokų – daugiau kaip 10 mln. Eur. Pavyzdžiui, pernai augalus ir pasėlius draudžiančios draudimo bendrovės Lietuvos ūkininkų patirtų žalų kompensavimui išmokėjo apie 15 mln. Eur. Tai yra 56 proc. didesnės išmokos, lyginant su 2021 m., kai apsidraudusiems ūkininkams buvo kompensuota 9,4 mln. Eur patirtų nuostolių.
Svarbu pažymėti, kad ši parama yra skiriama nepriklausomai nuo to, ar draudžiamas įvykis įvyksta, ar ne, vis tiek kompensuojama sumokėtų draudimo įmokų dalis.
Kompensuojamos ne tik pasėlių ir augalų, bet ir gyvūnų draudimo įmokos
Iki šiol pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ buvo skirta 18,4 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2014-2022 m. laikotarpiu buvo patvirtintos 4 999 vnt. paraiškos draudimo įmokų daliniam kompensavimui: 4 576 vnt. – augalų ir pasėlių, 423 vnt. – ūkinių gyvūnų. Šiuo metu išmokėta paramos suma sudaro 17,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti apie 4,5 mln. Eur.
Augalų ir pasėlių draudimo įmokos taip pat kompensuojamos ir iš Lietuvos biudžeto: 2012-2022 m. laikotarpiu išmokėta valstybės pagalbos suma sudaro 26,2 mln. Eur, o 2023 m. planuojama skirti 4,30 mln. Eur.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) yra numatyta augalų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalinio kompensavimo priemonė. Paramai suplanuota apie 12 mln. Eur, o pagrindinės draudimo ir kompensavimo sąlygos atitinka KPP priemonės sąlygas.
Kas gali kreiptis dėl paramos
Pretenduoti į draudimo nuo stichinės sausros įmokų kompensavimui teikiamą paramą gali tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys, užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste ir savo vardu įregistravę valdą arba ūkininko ūkį. Paramos gavėjas yra ūkininkas.
Pareiškėjams, apdraudusiems augalus ir pasėlius nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, neviršijant atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų didžiausiųjų draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto.
Aktyvaus ūkininko kiekvienos apdraustos produkcijos rūšies vidutinė metinė trejų metų produkcija apskaičiuojama pagal tos savivaldybės, kurioje yra registruotas ūkininko ūkis, vidutinį metinį praėjusių trejų metų produkcijos rūšies derlingumą (t/ha). Ši informacija skelbiama Valstybės duomenų agentūros svetainėje.
Pagal KPP priemonę gali būti draudžiama nuo stichinės sausros ir (arba) iššalimo meteorologinių reiškinių rizikų. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis – vieneri vegetaciniai metai. Apdrausti augalai turi būti auginami Lietuvos teritorijoje.
Paraiškos ir susiję dokumentai teikiami savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, Žemės ūkio skyriui. Prieš sumokant draudimo įmokas elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai siunčiami savivaldybei el. paštu. Taip pat jie gali būti pristatomi asmeniškai ar per įgaliotą asmenį (kiekvienas lapas turi būti pasirašytas pareiškėjo parašu).
Ūkininkai skatinami kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus
Dėl klimato kaitos nenuspėjami, dažnėjantys ir stiprėjantys nepalankūs bei ekstremalūs gamtos reiškiniai žemdirbius lydės ir ateityje. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai augalus ir pasėlius gali apdrausti nuo nepalankių meteorologinių reiškinių, o ūkinius gyvūnus – nuo užkrečiamųjų ligų. Tačiau žemės ūkio produkcijos gamintojai turi suvaldyti ir daugiau rizikų: sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas bei kt.
Siekiant suvaldyti šias ir kitas rizikas, susijusias su klimato kaita ir įvairiomis krizėmis (pvz., energetikos ar pieno sektoriaus krizė), tiek KPP 2014-2020 m., tiek 2023–2027 m. SP laikotarpiais yra numatyta priemonė, skatinanti ūkininkus kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus (fondais). Tai – savanoriška tarpusavio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais. Šių fondų paskirtis – nuostolius patyrusių fondo narių pajamų stabilizavimas, kompensuojant patirtų nuostolių dalį. Naudos gavėjai – fondui priklausantys ūkininkai – žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys.
Fondai turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų. Fondas, kaip atskiras juridinis asmuo, turi turėti: tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių ir veiklos taisykles.
Fondų lėšas sudaro fondo narių įnašai, iš investavimo arba palūkanų už indėlius gautos pajamos, valstybės skirta parama, juridinių ir fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai bei kitos teisėtai įgytos lėšos.
Skatindama šios priemonės kūrimą ir plėtrą, valstybė teikia paramą šioms tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms:
1) tiesiogiai su fondo veikla susijusioms administracinėms išlaidoms, kurios negali viršyti 200 000 Eur sumos per trijų metų laikotarpį (de minimis) bei 20 proc. sukauptų fondo lėšų, skirtų išmokėti fondo nariams kaip finansinės kompensacijos (atitiktis šiam kriterijui įvertinama praėjus trims metams po sprendimo skirti paramą), išmokamoms pagal sekančią tam tikrą tvarką:
– ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais,
– ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais,
– ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais;
2) iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 000 Eur vienam fondo nariui;
3) iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų fondo nariams kaip finansinės kompensacijos tik tuo atveju, kai atskiro fondo nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. jo vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas Fondo veiklos taisyklėse). Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą įnašui ir bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų įnašų į pasirašytąjį kapitalą bei finansinėms kompensacijoms skirtų išlaidų.
Kaip rodo kitų šalių pavyzdys, ūkininkams fondai gali pasiūlyti alternatyvias galimybes draustis nuo jiems aktualių rizikų. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
