„Teko girdėti kad ūkininkai neaugina sėklų, nes tai nuostolinga. Kaip tai gali būti ūkininkams nuostolinga? Kodėl dingo lietuviškos sėklos tiek morkų, tiek pomidorų? Juk mūsų klimatas nepritaikytas pietinių kraštų ar Olandijos sėkloms. Juk mūsų klimatinė zona visai kitokia“, – domisi LRT RADIJO klausytoja.
K.Noreikis sako, kad Lietuvos rinka vietinėms sėkloms per maža, o atvežtinės tinka mūsų klimatui. „Yra tokia taisyklė – jei augalas turi žiemoti, jis netinka mūsų klimatui. [...] Jei jis auga per vasarą, tikrai nėra skirtumo [iš kur atvežtos sėklos – LRT.lt]. Patys olandai juk auginasi sėklas Prancūzijoje, Ispanijoje. Ten, kur tai daryti pigiau, ten, kur saulės daugiau“, – atkreipia dėmesį K.Noreikis.
Jo tvirtinimu, auginti sėklų Lietuvoje tiesiog neapsimoka, nes ir pirkėjai nenori jų rinktis. „Jos brangesnės ir nėra geresnės. Lietuvos rinka tam per maža. Lietuviškos sėklos buvo auginamos, bet buvo nepakankamai perkamos, todėl neišlaikė konkurencijos. Juk yra mažai lietuviškų veislių. Jų anksčiau buvo daugiau, bet, kai įstojome į Europos Sąjungą, veislės buvo testuojamos ir neišlaikė testų arba pakeitė pavadinimus“, – sako K.Noreikis.
Jo teigimu, vienintelės daržovės – ridikėlio – sėklos auginamos Lietuvoje, Babtuose, tačiau didžioji dalis šio augalo sėklų vis dėlto perkama Lenkijoje. Taip yra todėl, kad išauginti sėklas nėra paprasta. „Reikia išauginti ridikėlius, juos nurauti ir persodinti. Taip augina ir morkų sėklas. Iš pradžių išaugina morkas, jas išlaiko per žiemą, o pavasarį sodina. Tada vietoj derliaus jos duoda žiedynus, kuriuose prinoksta sėklos. Tada viską reikia nukulti, išvalyti, paruošti. Tam reikia turėti specialias mašinas“, – vardija K.Noreikis.
Jis akcentuoja, įtakos turi ir kita didelė problema – tuštėjantys kaimai. Žmonės neretai nebeturi galimybių auginti daržoves, todėl sėklos tiesiog nereikalingos.
