Teisinės kliūtys stabdo pažangą
„Užauginti brandų mišką reikia dešimtmečių, miškų vertė yra milžiniška ir labai apmaudu, kai numojama ranka į problemas, aiškinant, kad nėra sprendimo būdų“, – teigia bendrovės „Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys.
Pasak jo, vienas iš efektyviausių, tačiau Lietuvoje vis dar neišnaudojamų būdų kovoti su miško kenkėjais, yra insekticidų purškimas iš oro pasitelkiant dronus.
„Dronų panaudojimas yra gerokai pigesnis nei pilotuojamo lėktuvo. Juos naudojant yra gerokai mažesnė lašelių nunešimo į netikslines vietas rizika, vadinasi, nereikia taip baimintis poveikio aplinkai“, – aiškina M.Treigys.
Jis taip pat pabrėžia, kad dronų našumas gali būti padidintas naudojant jų spiečius, kurie per trumpą laiką galėtų nupurkšti didelius miško plotus.
Tačiau, pasak M.Treigio, Lietuvoje vis dar trūksta teisinio reguliavimo, leidžiančio naudoti dronus cheminių medžiagų purškimui iš oro.
„Kitos Europos šalys be didesnių problemų padaro išimtis, kai kalbama apie medžių išsaugojimą. Kodėl mes negalime to padaryti?“ – klausia jis.
Problema žinoma ne tik miškininkams, bet ir mokslininkams
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Aleinikovas sutinka, kad dronų panaudojimas miškų ūkyje turi didelį potencialą, o problemos mastai išties didėja.
Pasak mokslininko, miškininkai kiekvienais metais taiko įvairias apsaugos nuo kenkėjų priemones daugelyje miško plotų: 2020 m. prieš lajų kenkėjus 5200 ha; 2023 m. bendrai prieš kenkėjus – 3869 ha, tačiau esant stichiniam kenkėjų paplitimui, to nepakanka.
„Bepiločių orlaivių, ypač dronų, panaudojimas miškų ūkyje gali tapti svarbus. Viena iš sričių, kurioje dronų panaudojimas būtų itin efektyvus, tai miško purškimo darbai medelynuose“, – teigia dr. M.Aleinikovas.
Sprendimas – tyrimais pagrįsta nauja teisinė bazė
Dr. M.Aleinikovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvoje užregistruota nedaug biologinių preparatų, tinkamų purkšti miškuose, ir ragina atlikti platesnius mokslinius tyrimus dėl dronų panaudojimo galimybių.
„Manau, kad reikalingi platesni moksliniai tyrimai dėl dronų ar jų spiečių panaudojimo miškų purškimui nuo kenkėjų, kad galėtume įvertinti jų naudą ir pradėti teisinių aktų pakeitimo inicijavimo procesą“, – sako dr. M.Aleinikovas.
Dronų panaudojimas miškų apsaugoje gali būti esminis žingsnis kovojant su kenkėjais ir mūsų miškų išsaugojimui ateities kartoms. Tačiau norint tai pasiekti, būtinas tiek tinkamas teisinis reguliavimas, tiek platesni moksliniai tyrimai jį įteisinant.
