Lietuvoje ūkių, auginančių daržoves, netrūksta, tačiau prekybos tinklų parduotuvėse jomis prekiaujančių kur kas mažiau. Prekybos tinklai turi po kelis ilgamečius partnerius: pagrindinių daržovių (bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų, kopūstų) augintojus. Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Z.Cironkienės, šiuo metu pradėti bendradarbiavimą su didžiausiais prekybos centrais ūkininkai gali dviem keliais. Pirmasis – auginti retesnes daržoves ir taip plėsti lietuviškų daržovių asortimentą prekybos tinkluose.
„Tai atrodo gana patrauklu, nes vartotojai nori įvairesnių daržovių. Tačiau šis kelias rizikingas, nepaisant gerai sudėlioto verslo plano. Jeigu tau kažkas nepasiseks, pavyzdžiui, prekybos tinklui netiks daržovių kokybė arba vartotojas jų nepirks, nes kaina bus per didelė, savo produkcijos praktiškai kitur neparduosi – tavo turimi kiekiai kitoms rinkos nišoms bus per dideli“, – sakė pašnekovė. Paradoksalu, tačiau kita grėsmė – neužauginti reikiamų daržovių kiekių, nes tada gresia baudos.
Anot Z.Cironkienės, bendradarbiauti su prekybos tinklais norintys ūkininkai turėtų nusiteikti metus kitus skirti tam, kad įgustų užauginti tinkamos kokybės daržoves, valdyti jų kiekius. „Ne ką trumpesnio pasiruošimo ir ne mažesnių investicijų reikia prekiniam daržovių paruošimui, termo transportavimui, sandėliavimui, – priduria LDAA vadovė. – Reikia išmokti tiksliai planuoti darbus: daržovės prekybos tinklams turi būti pristatomos nustatytu dažnumu, tiksliai nurodytu laiku į prekių logistikos sandėlį“.
Taigi, viskas prasideda nuo veiklos plano, kuriame ūkininkai numato, kam, ką, kiek, kuriais mėnesiais planuoja parduoti, kokias auginimo, prekinio paruošimo ir sandėliavimo technologijas rinksis. Tiesa, visi Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai iš esmės taiko tuos pačius reikalavimus daržovėms, pristatomoms iš ūkio.
Antrasis kelias, kaip ūkiai gali bendradarbiauti su prekybos tinklais, yra kooperavimasis. Paprastai kalbant, ūkininkai, kurie mato, jog savarankiškai negali užtikrinti reikiamų daržovių kiekių ar neturi galimybės atlikti prekinio paruošimo, gali jungtis prie jau egzistuojančių kooperatyvų arba, radę bendraminčių, kurti naujus.
Viena didžiausių investicijų – į kokybiškus sandėlius
Galvojantys, jog į prekybos tinklus vasarą lietuviškos daržovės patenka tiesiai iš daržo lysvės, nusivils: praktiškai visais atvejais jas reikia vienaip ar kitaip paruošti. Pavyzdžiui, kad nevystų, salotas ir kitus žalumynus būtina atvėsinti šokinėje šalčio kameroje, morkas – plovimo metu. Visais atvejais daržovės, priklausomai nuo jų rūšies, į prekybos centrus atkeliauja iš modernių aktyvios ventiliacijos arba šaldymo sandėlių.
Kad nevystų, salotas ir kitus žalumynus būtina atvėsinti šokinėje šalčio kameroje, morkas – plovimo metu.
„Bulvės, svogūnai, morkos, kopūstai: vieniems reikia šaldymo, kitiems – intensyvios ventiliacijos, tretiems – pašildymo ir išdžiovinimo pradžioje – pavyzdžiui, svogūnams, po to aktyvios ventiliacijos. Jei augini moliūgus – vėl visai kitas saugojimo rėžimas. Taigi, į tą pačią saugyklą negali suvežti skirtingų daržovių“, – pasakojo LDAA direktorė, pridūrusi, jog tai – milijoninės investicijos.
Pašnekovė pasidžiaugė, jog Lietuvoje prekiniai daržininkystės ūkiai jau antrą dešimtmetį investuoja į modernias saugyklas, į pagalbą pasitelkdami Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Daugiau informacijos apie ją ir priemones, kurios skirtos daržovių augintojams, rasite infografike šio straipsnio pabaigoje.
Kaip paruošiama „prekinė“ daržovės išvaizda?
Atsižvelgdami į derliaus nuėmimo, sandėliavimo ir prekinio paruošimo ypatumus, nemaža dalis Lietuvos daržovių augintojų specializuojasi, kartais orientuojasi ir į nišines daržoves: pavyzdžiui, tie, kurie augina moliūgus ir turi jiems laikyti tinkamas sąlygas, atsisako kitų daržovių didmenos.
Kas kita yra ūkiai, kuriuose auginamos apvalios šakniavaisinės daržovės – bulvės, burokėliai, svogūnai. „Tai – daržovės, kurioms galima pritaikyti tuos pačius įrengimus. Tad neretai ūkininkai jas poruoja, pvz., bulves ir burokėlius, ar bulves ir svogūnus“, – sakė LDAA vadovė.
Nuplautos ir sufasuotos morkos bei bulvės, apvirti burokėliai plastikiniuose indeliuose – taip atrodančias daržoves mes perkame prekybos centruose. Už mums įprastą „prekinę“ daržovių išvaizdą taip pat atsakingi daržoves prekybos tinklams pristatantys ūkiai ar jų kooperatyvai. Skirtingoms daržovėms galioja skirtingi reikalavimai. Pavyzdžiui, daržovių augintojai, tiekiantys lapines daržoves – salotas ir įvairias prieskonines žoleles, jas pirmiausia apdoroja šalčiu. „Vadinamas „šokinis atvėsinimas“ neleidžia daržovei per greitai suvysti. Kitaip tariant, natūraliai sustabdomi fiziologiniai procesai“, – sakė Z.Cironkienė.
Po karantino pirkėjai daugiau vertina lietuviškas daržoves
Audriaus Juškos ūkis – vienas iš rinkos senbuvių, pasinaudojusių ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos parama. 2019 metais jam paskirta išmoka, numatyta ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių, taip pat išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą, tiesioginės išmokos už pasėlius, žalinimui ir žemės ūkio produktų gamybai skirta išmoka.
Agurkus ir pomidorus auginantis ūkininkas 15min džiaugėsi, kad karantinas suteikė progą lietuviams prisiminti, jog šios daržovės auga ir pas mus, o ne tik Lenkijoje.
„Per karantiną užsidarius sienoms likome tik mes – Lietuvos ūkininkai. Labiausiai smagu, kad įprotis pirkti lietuvišką pomidorą ir agurką liko ir po karantino“, – sakė Anykščių rajone jau daugiau nei 20 metų daržoves auginantis ir jas į prekybos tinklus pristatantis ūkininkas.
Įprotis pirkti lietuvišką pomidorą ir agurką liko ir po karantino.
Jis pasakojo, kad per tiek metų atrado savo būdų, kaip užtikrinti, kad pirkėjus pasiektų reikalingas jo užaugintų pomidorų ir agurkų kiekis, o jų kokybė atitiktų aukščiausius standartus. Tai padaryti nėra lengva, ypač kai kalbama apie tonas daržovių – būtent tokiais kiekiais lietuviškos daržo gėrybės pasiekia prekybos tinklus, o vėliau jau yra išskirstomos pagal poreikį į konkrečius prekybos centrus.
„Daugiausia užauginame trumpavaisių agurkų – jų daugiausia ir parduodame. Tačiau pastebime ir naujų tendencijų. Pavyzdžiui, pirkėjai pageidauja įvairesnių pomidorų. Pamėgo mūsų užaugintus juoduosius Kumato pomidoriukus. Pas mus juos sunku užauginti, pati rinka maža. Pirkėjui, nepaisant noro paragauti kažką naujo, vis dar svarbiausia yra kaina. O tokių pomidoriukų kaina, lyginant su įprastomis rūšimis, yra didesnė. Žmonės nesupranta, kodėl, neperka“, – kalbėjo ūkininkas.
Kaip atrodo pomidorų pristatymas į prekybos tinklus? Pasak A.Juškos, nuskynus agurkus ir pomidorus, jie atvėsiname, laikomi šaldytuve. Pririnkus 10-15 tonų sutartu laiku daržovės vežamos numatytą vietą – prekybos tinklo logistikos centrą.
Vis dėlto jo kokybę, anot pašnekovo, labiausiai lemia ne tai, kaip jis buvo saugomas po nuskynimo ar atvežtas į prekybos vietą: „Svarbiausia – auginimas: koks buvo sezonas, ar užteko drėgmės, saulės. Nuo to priklauso, ar pomidoras ir agurkas bus kokybiškas. Užauginus gerą produkciją, gerai ir parduosi. Šie metai, nepaisant pandemijos, buvo panašūs į kitus – neblogi, negalime skųstis“.
Užauginus gerą produkciją, gerai ir parduosi.
Šviežių daržovių sezoną Lietuvoje prailgino „šviesos kultūra“
Nors sakoma, kad Lietuva – ne pietų Europos valstybės, kuriose daržovių derlių galima nuimti kelis kartus per metus, tai nėra visiška tiesa. Jau keleri metai pas mus kai kuriuose daržovių ūkiuose įdiegta moderni apšvietimo ir mikroklimato palaikymo sistema, leidžianti užauginti kokybiškas daržoves – agurkus, salotas – šiltnamiuose net ir paspaudus šaltukui. Vadinamą „šviesos kultūrą“ spalio pabaigoje pradės naudoti ir A.Juškos ūkis. O vieni pirmųjų Lietuvoje ją išbandė „Kietaviškių gausa“, 2017 m. savo šiltnamiuose sumontavę tokią sistemą. Šie modernūs sprendimai leidžia Lietuvos daržovių ūkiams sėkmingiau konkuruoti su užsienio produkcija: galėdami ne tik šiltuoju metų laiku pasiūlyti pirkėjams šviežių lietuviškų daržovių, šalies ūkininkai gali sklandžiau vystyti savo veiklą ir nebūti taip priklausomi nuo trumpo vasaros sezono.
Parduotuvėse – tik saugūs produktai
Kalbant apie lietuviškų daržovių kokybę, tai jiems galioja tokie patys standartai, kaip ir atvežtinei žemės ūkio produkcijai, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėjas Rolandas Valatkevičius. Anot pašnekovo, Lietuvos rinkai leidžiama tiekti tik saugius atitinkamos kokybės šviežius vaisius ir daržoves.
„Kokybės reikalavimus apibrėžia bendrieji arba specialieji (pastarieji taikomi braškėms ir žemuogėms, citrusiniams vaisiams, kiviams, kriaušėms, obuoliams, saldžiosioms paprikoms, persikams ir nektarinams, pomidorams, salotoms, garbanotosioms ir plačialapėms trūkažolėms, išskyrus salotines trūkažoles ir valgomosioms vynuogėms) prekybos standartai. Prekybos standartus ir atitikties kontrolę reglamentuoja Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai“, – aiškino R.Valatkevičius.
Specialisto teigimu, specialieji prekybos standartai netaikomi produktams, pateikiamiems mažmeninei prekybai kaip vartotojų asmeninėms reikmėms skirti produktai, kurių etiketėje įrašyta „perdirbti skirtas produktas“ ar bet kuris kitas lygiavertis įrašas ir kurie yra skirti perdirbti.
Suprasti akimirksniu
- ŽŪM primena, kad Lietuvoje daržovių sektorius paramą gali gauti pasinaudodamas šiomis KPP 2014-2020 m. priemonių galimybėmis:
- pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, daržoves auginantys ūkiai ir kooperatyvai gali įsigyti fasavimo ir (arba) pakavimo įrangą bei medžiagas daržovėms supakuoti, taip pat gaminamų produktų apdorojimo ir (arba) perdirbimo ir paruošimo realizacijai įrangą, mechaninius-hidraulinius vežimėlius ir krautuvus, išskyrus teleskopinius daržovėms ar vaisiams sandėliuoti, projekto reikmėms skirtas naujas N1, O2 ir SP (įrengta kaip maisto prekių pardavimo vieta) kategorijų bazinės komplektacijos transporto priemones (mobiliai prekybai vykdyti). Taip pat paramos lėšomis finansuojama naujų statinių, naudojamų veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba ar sandėliavimu, statyba bei prekybos vietų – paprastojo remonto išlaidos. Ši priemonė numato ir galimybę kompensuoti darbo užmokestį pardavėjams, prekybos ploto nuomos išlaidas, produkcijos transportavimo išlaidas;
- pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkimas“. Parama teikiama žemės ūkio produktų gamybai, žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimui ir tiekimui rinkai. Išmoka gali siekti iki 15 000 Eur. Finansuojamos išlaidos, kurios būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklia vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla;
- pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Parama teikiama žemės ūkio produktų gamybai, žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimui, perdirbimui ir tiekimui rinkai. Didžiausia galima išmoka pagal šią priemonę – iki 40 000 Eur. Pareiškėjui gali būti finansuojamos išlaidos, kurios būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla;
- pagal KPP priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“: Remiama daržininkystės produktų gamyba ir daržininkystės veiklą vykdančio pareiškėjo žemės ūkio valdoje išaugintų ar pagamintų daržininkystės produktų apdorojimas, perdirbimas ir pateikimas rinkai. Paramos lėšomis finansuojama naujų gamybinių pastatų ir statinių statyba ir esamų rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujos žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas, naujų technologinių įrengimų, skirtų daržininkystės produktų perdirbimui, įsigijimas, N ir O kategorijų transporto priemonių įsigijimas, infrastruktūros sutvarkymas žemės ūkio valdoje (kelių, vandentiekio, kanalizacijos, artezinių gręžinių, laistymo įrenginių įrengimas, rekonstravimas ar kapitalinis remontas);
- pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ remiamas daržovių perdirbimas ir (arba rinkodara, jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Paramos lėšomis finansuojama ši įranga (nauji įrenginiai ir mechanizmai, technika): t.. rūšiavimo ir pakavimo, plovimo, šaldymo, perdirbimo, atliekų perdirbimo ir tvarkymo, speciali vaisių, uogų, daržovių ir jų produktų transportavimo, laboratorinė – žaliavų, technologinio proceso ir produkcijos kokybės kontrolės, susijusi su vykdoma veikla ar visu gamybos ciklu, speciali kompiuterinė ir programinė įranga, skirta įsigyjamos įrangos ar technologinio proceso valdymui. Ši parama gali finansuoti ir bendrąsias išlaidas, pvz., viešinimo;
- pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ remiama žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų, sudarytų iš dalyvių-pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų, vykdančios žemės ūkio veiklą ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pripažintų gamintojų grupėmis, veikla. Paramos lėšomis finansuojama gamybinių patalpų įsigijimo išlaidos, naujos technikos, ir įrangos įsigijimas. Taip pat ši parama gali būti skirta biuro įrangos įsigijimui, t.y.už gautą išmoką ūkininkai gali įsigyti kompiuterinės technikos, telefonų, faksų, kopijavimo aparatų ar kitų biuro mašinų, taip pat paramos lėšomis galima apmokėti personalo išlaidas, buhalterinės apskaitos paslaugas. Šios paramos lėšas galima skirti ir apmokėti įmonei už atliktas audito paslaugas; administracinių patalpų įsigijimo išlaidas, komandiruotes. Į priemonės finansuojamų veiklų aprašą įeina ir nematerialiosios investicijos.
