Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turi baigti galioti gegužės 18 dieną.
„Yra daug neatsakytų klausimų dėl mūsų susitarimo dalies... Dabar turime priimti sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje Rusijos reiškiamą susirūpinimą savo maisto produktų ir trąšų eksportu, kurį paveikė Vakarų sankcijos.
Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, nuo kurių priklauso besivystančios šalys, tiekėjos pasaulyje. 2022 metų liepą Maskva ir Kyjivas pasirašė susitarimą su JT ir Turkija, kuriame išdėstytas procesas, pagal kurį po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį atnaujinamas krovinių gabenimas iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Nuo to laiko jis buvo atnaujintas du kartus, vėliausią kartą – kovą. JT duomenimis, pagal susitarimą, kuriuo nustatytas saugus laivybos koridorius iš Ukrainos uostų į Turkiją, iš šalies išvežta daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų.
Rusija ne kartą skundėsi, kad atskiras susitarimas su JT dėl kliūčių jos trąšų gabenimui pašalinimo, kuris buvo įtrauktas į liepos mėnesio paketą, nedavė rezultatų.
Maskva teigia, kad problemos kyla dėl antrinio Vakarų sankcijų poveikio laivybos ir draudimo bendrovėms bei bankams.
Neseniai Stambule vykusiose derybose Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pareiškė: „Artėjame prie susitarimo dėl grūdų sandorio pratęsimo.“
Rusija pateikė sąrašą sąlygų, kurias įvykdžius būtų pratęstas susitarimas dėl grūdų, įskaitant tai, kad Rusijos žemės ūkio bankui „Rosselchozbank“ būtų leista vėl prisijungti prie SWIFT mokėjimo sistemos.
Taip pat Rusija reikalauja, kad būtų atnaujintas žemės ūkio technikos, atsarginių dalių ir paslaugų tiekimas, be to, panaikintos kliūtys, neleidžiančios Rusijos laivams gauti privalomąjį draudimą ir įplaukti į užsienio uostus.
Tarp Maskvos keliamų sąlygų taip pat yra reikalavimas atnaujinti trąšoms skirto amoniako eksportą per Ukrainą einančiu svarbiu vamzdynu.
