Pasak Vigilijaus Juknos, dėl dalinio šių nuostolių kompensavimo kreiptasi į Europos Komisiją, iš kurios bus siekiama gauti iki 50 proc. kompensaciją, o likusios dalies teks dar šiemet ieškoti valstybės biudžete.
„Šį pirmadienį mano iniciatyva buvo susitikimas ekspertiniu lygiu su Europos Komisijos atstovais ir mūsų ministerijos atstovais, kur buvo kalbama apie kompensavimo mechanizmus, kurie šią savaitę patvirtinti Lenkijai, o artimiausiu metu bus patvirtinti ir Lietuvai. Kalbama apie tai, kad galimas kompensavimas dėl kainų kritimo vadinamojoje buferinėje zonoje, kur, mūsų skaičiavimais, galėtų susidaryti 3,6-4 mln. eurų nuostolių“, – trečiadienį po bendro Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų posėdžio žurnalistams sakė V.Jukna.
Ministras tvirtino, kad kompensacijų gali tikėtis visi nuostolių patyrę kiaulininkystės verslo atstovai, kurie dėl to kreipsis iki balandžio 15 dienos
Anot jo, tiek nuostolių susidarė dėl kiaulienos supirkimo kainų nuosmukio apsauginėje zonoje, kuri driekiasi 10 kilometrų nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Ministras tvirtino, kad kompensacijų gali tikėtis visi nuostolių patyrę kiaulininkystės verslo atstovai, kurie dėl to kreipsis iki balandžio 15 dienos.
Per vieną dieną – 120 tūkst. litų nuostoliai
Kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko skaičiavimu, vasario pradžioje sektoriaus per vieną dieną patiriami nuostoliai siekė apie 120 tūkst. litų – tai yra kiaulienos supirkimo kainų, kurios buvo iki maro ir po maro protrūkio, skirtumas.
„Toliau kaina krito dar žemiau ir buvome pasiekę lygį, kad per dieną nuostolis buvo 240 tūkst. litų. Praėjusią savaitę kaina jau atsigavo ir pakilo, dabar vėl per dieną patiriame maždaug 100 tūkst. litų nuostolių“, – teigė A.Baravykas.
Jis kritikavo, kad iki šiol nepatvirtinta nuostolių kompensavimo tvarka.
„Šiandien viruso valdymo planas yra, bet nuostolių kompensavimo, žemės ūkio ateities šitos ligos fone plano neturime“, – sakė asociacijos vadovas.
Prašoma ES paramos
Tuo metu ministras tikino, jog ne tik kreiptasi į Europos Komisiją dėl dalies nuostolių kompensavimo – jis taip pat pasirašė tvarką, kaip kiaulių augintojams bus kompensuojama už išskerstas kiaules.
V.Jukna pranešė davęs nurodymą išnagrinėti galimybes, kaip iš Europos Sąjungos lėšų būti galima finansuoti alternatyvios veiklos programą, skatinant zonose, kur uždrausta kiaulininkystė, auginti kitus gyvūnus.
Tačiau ministras pripažino, kad šiuo metu niekas nežino, kiek reikės valstybės lėšų afrikiniam kiaulių marui suvaldyti ir jo nuostoliams padengti.
„Šiandien viskas daroma tam, kad liga toliau neplistų“, – pabrėžė jis.
Sausio pabaigoje aptikus afrikinį kiaulių marą dviejuose šernuose, ekstremali situacija paskelbta Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų savivaldybėse. Iš šių savivaldybių uždrausta išvežti gyvas kiaules, išskyrus vežimą tiesiai į Lietuvos skerdyklas. Į zoną patenkantiems kiaulių augintojams nurodyta iki balandžio 15-osios paskersti kiaules savo reikmėms, išvežti jas į skerdyklas arba nugaišinti.
