Vienas pirmųjų kukurūzų nuėmimo techniką į laukus išvairavo Kėdainių rajono Ąžuolaičių kaimo ūkininkas Rolandas Liutkevičius. Palyginti ankstyvą šių pašarinių augalų nuėmimo sezoną lėmė tai, jog 30 ha plotas kukurūzais buvo apsėtas dar balandžio pabaigoje.
„Kukurūzus stengiuosi nuimti, kol šie dar nepasiekė vaškinės brandos, nes iki to laiko jie silosui yra vertingiausi. Ruošiant žaliąją masę, kuri keliauja į ūkio silosines, svarbūs yra keli momentai, tačiau esminiu laikau grūdų sutraiškymą.
Mano ūkyje kukurūzų grūdai vis dar yra pieninės brandos, todėl jie traiškosi gana lengvai, o kai jie pasiekia vaškinę brandą, šis procesas tampa daug sudėtingesnis, reikalaujantis modernios technikos.
Nesutraiškytų grūdų karvės neįsisavina, todėl mityba tokiu pašaru yra bevertė“, – kalbėjo 150 melžiamų karvių bandos šeimininkas.
Kukurūzai labiausiai naudingi tuo, kad Lietuvoje iš vieno jų hektaro, nelygu oro sąlygos, gaunama apie 50–60 t žaliosios masės, o iš vienmečių augalų mišinių – tik apie 20–30 tonų. Nors įprastais metais mūsų krašte nebūna daug šiltų ir saulėtų dienų, todėl kukurūzų derlius yra mažesnis nei Vakarų Europos šalyse, tačiau mūsų žemdirbiai iš vieno hektaro sugeba gauti apie 15–20 tonų sausųjų medžiagų.
Kukurūzuose, kaip ir kituose atogrąžų augaluose, vyksta kitoks fotosintezės procesas nei mūsų klimatui būdinguose augaluose.
Apie pusę sausųjų medžiagų sudaro stiebai ir lapai, o kitą pusę – burbuolės.
Kiti pašariniai augalai nepasiekia tokio derlingumo, nes kukurūzuose, kaip ir kituose atogrąžų augaluose, vyksta kitoks fotosintezės procesas nei mūsų klimatui būdinguose augaluose.
R.Liutkevičius parodė, kad ant jo auginamų kukurūzų stiebų auga po vieną burbuolę, nors yra žinoma, kad genetikai daug dirba, siekdami išvesti veisles, kur ant vieno stiebo derėtų kelios burbuolės.
„Geriau viena didelė, nei kelios nevisiškai užaugusios. Žinoma, norėtųsi, kad ant vieno stiebo užaugtų po kelias visavertes burbuoles, bet taip kol kas nėra. Visą kukurūzo augalo naudą duoda burbuolė, o kita jo dalis – stiebas, lapai – yra nevertinga. Čia tas pats kaip ir auginant kviečius ar kitokius javus, visa nauda – jų varpoje, o šiaudai – tik balastas“, – sakė Ąžuolaičių ūkininkas.
Kitas dalykas, verčiantis skubėti doroti kukurūzus, yra šernai, kurių itin daug aplinkiniuose miškuose. Ūkininkas teigia, kad Lietuvoje siautėjantis afrikinis kiaulių maras, bent jau kol kas, niekaip nepaveikė šernų populiacijos Ąžuolaičius supančiuose miškuose.
„Šernų labai daug ir mano kukurūzuose jiems – tikras rojus. Su kiekviena diena jų daromi nuostoliai yra vis didesni, todėl aš turiu skubėti“, – laukiniams gyvūnams neapykantos nerodė iš viso apie 300 galvijų bandos savininkas.
