Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atliko įvežamų pieno produktų laboratorinę kontrolę, kurios metu buvo tirti įvairūs pieno produktai. Lietuviško pieno produktai geresnės kokybės nei užsienietiški.
„Į Lietuvą įvežamuose pieno produktuose buvo nustatyta įvairių pažeidimų. Daugiausia neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose. Apibendrinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad lietuviški pieno produktai yra geresnės kokybės, nei atvežti iš kitų ES valstybių“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas VMVT direktorius Jonas Milius.
Daugiausia neatitikimų užfiksuota lenkiškuose pieno produktuose, – sakė J.Milius.
Tikrinant lenkiškus pieno produktus, buvo nustatyta kokybės ir ženklinimo pažeidimų. Pavyzdžiui, 5 proc. riebumo „Varškėje grūdeliais“ (gamintojas „SM Mlekovita“, Lenkija) rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų skaičius. Tai rodo, kad nebuvo tinkamai laikomasi higienos reikalavimų arba užteršta gamybos linija.
Pasitaikė atvejų, kai pieno produktų ženklinimo etiketės klaidino vartotojus. Pavyzdžiui, vienoje pakuotės pusėje nurodytas pavadinimas „Bananų geriamasis jogurtas“, o kitoje – „Bananų skonio geriamasis jogurtas“. Vartotojai klaidinami, rašant, kad jogurtas su bananais, nors produkto sudėtyje nurodyta, kad panaudota tik bananų kvapioji medžiaga.
Kitas toks atvejis nustatytas, išnagrinėjus „Miško uogų geriamojo jogurto“ sudėtį. Gaminant šį produktą taip pat panaudotos tik kvapiosios medžiagos.
Kai kurių varškės produktų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodytas varškės kiekis procentais, sudedamųjų dalių sąraše neišskirtos alergiją ir netoleravimą sukeliančios medžiagos. Be to, buvo įvežta pieno produktų, nepaženklintų valstybine kalba.
Laboratorinių tyrimų metu latviško vanilės skonio grietinėlės kremo „Karums“ (gamintojas SIA „Rigas Piensaimnieks”) sudėtyje buvo nustatyta konservanto – benzoinės rūgšties, kuris nenurodytas produkto sudedamųjų dalių sąraše, o vartotojai klaidinti užrašais ant pakuočių „Be konservantų“.
Minėtus produktus uždrausta realizuoti rinkoje.
Ne kartą pranešta apie nekokybiškus lenkiškus produktus
Pasak J.Miliaus, kitų Europos Sąjungos valstybių atsakingos institucijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) yra ne kartą pranešusios apie Europoje išplatintą netinkamos kokybės lenkišką maistą, pasitaikė ir produktų klastojimo atvejų.
Pavyzdžiui, techninės paskirties druska buvo parduodama kaip druska maistui, o vafliuose rasta žiurknuodžių granulių.
Čekijos Respublikos atsakingos institucijos neseniai pranešė apie lenkiško sviesto klastojimo atvejį, kuomet nustatytas per mažas riebumas ir didesnis vandens kiekis, nei buvo nurodyta ženklinimo etiketėse. Taip pat apie lenkiškame piene nustatytus antibiotikus (chloramfenikolį), svieste rastus patogeninius organizmus (listeria monocytogenes).
Vokietijos atsakingos institucijos informavo apie salmoneles lenkiškuose pieno milteliuose.
„Minėti lenkiški produktai į Lietuvos rinką nepakliuvo. Kad Lietuvos vartotojus pasiektų saugus maistas, ir toliau griežtai kontroliuosime įvežamus produktus“, – pabrėžia J.Milius.
