Šiaulių rajone Ginkūnuose veikiančio paukšto vadovė Nijolė Kavaliauskienė mano, kad džiaugsmas, jog šalies grūdų eksporto apimtys didėja, nuslūgs, kai paaiškės, kaip pašariniais grūdais iki naujojo derliaus aprūpinta vietinė rinka. Ekonomikos sunkmečiu lesalai šalies rinkoje pabrangsta vidutiniškai iki 10 proc. per mėnesį.
„Tokios sunkios metų pradžios neturėjome jau ketverius metus. Lesalų vertė sudaro apie 65 70 procentų kiaušinių savikainos, paukštynas jau dūsta nuo tokių aukštų pašarų kainų“, teigia paukštyno vadovė.
Pernai bendrovė investavo beveik 1 mln. litų savų lėšų moderniai kiaušinių rūšiavimo ir pakavimo linijai įrengti, todėl darbuotojų bendrovėje sumažėjo nuo 34 iki 30. Prieš metus su trupučiu kolektyve nustatyta mažiausio darbo užmokesčio riba 1,2 tūkst. litų per mėnesį galioja iki šiol, mažinti jo neketinama.
Dėl grūdų kainos rinkose svyravimo ketinama dvigubai iki 4 tūkst. tonų talpos išplėsti grūdų sandėlį. Maždaug toks yra metinis grūdų lesalams poreikis.
Dėl pabrangusių lesalų visuose šalies paukštynuose regimas polinkis mažinti dėsliųjų, mėsinių vištų skaičių.
Ginkūnų paukštyne neseniai, dviem mėnesiais anksčiau, nei būdavo įprasta, išvežtos parduoti vienos paukštidės vištos, kurių dėslumas jau mažėjo.
Praėjusį rudenį dar buvo galima dalį lietuviškų kiaušinių realizuoti eksportui. Dabar tai nebeapsimoka dėl kiaušinių pertekliaus Vakarų šalyse.
Koją pakišo ir Lietuvos derybininkų pasirašyta stojimo į Europos Sąjungą sąlyga visus paukštynus Lietuvoje modernizuoti iki 2012 metų. Lenkai išsiderėjo šį terminą iki 2016 ųjų, kol kas investavo gerokai mažiau, nei lietuviai, todėl jų kiaušiniai kiek pigesni.
