„Draudimas iš principo nėra paprastas pratimas, čia tiek Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiek visos tarptautinės organizacijos daro didelį spaudimą dėl pasaulinio bado. Ir apskritai apribojimai to pačio judėjimo, jie yra pakankamai toksiška tema. Ir latviai sulauks labai daug kritikos dėl to pačio draudimo, tai aš kažkaip galvoju, kad čia nebūtinai įvyks taip, kaip buvo planuota šitoje vietoje“, – LRT radijui pirmadienį sakė žemės ūkio ministro patarėjas Rokas Petrašiūnas.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, jog Lietuva galėtų pasekti Latvijos pavyzdžiu.
„Kad į Lietuvą yra importuojami rusiški grūdai visiškai laisvai, nekontroliuojami yra, nei jų kokybė tikrinama yra, niekas. Ir tie kiekiai yra žymiai didesni. Mūsų žiniomis, 2023 metais buvo įvežta mažiausiai 170 tūkst. tonų į Lietuvą grūdų iš Rusijos“, – sakė jis.
Sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai ragina valdžią imtis sprendimų riboti rusiškų grūdų tranzitą. I.Hofmanas anksčiau ne kartą sakė įtariantis, jog dalis Rusijos grūdų vežama per Lietuvą ir čia pasilieka.
Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, jog rusiškų grūdų per Lietuvą vežama labai nedaug ir jie visi išvežami per uostą.
Latvijos įvestas draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas. Latvija sprendimą aiškina tuo, jog ji siekia kuo greičiau nutraukti ekonominius ryšius su valstybe agresore, norėdama užtikrinti savo saugumą, o ši Latvijos iniciatyva yra Europos Sąjungos bendros sankcijų politikos papildymas.
