Prieš kelis mėnesius šalies ūkininkai džiaugėsi, kad šį pavasarį obelų žiedų nepakando šalnos. Dėl palankių orų šiemet sodai žydėjo apie pusantros savaitės anksčiau nei praėjusiais metais.
Bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė teigia, kad jos ūkyje derlius mažesnis nei 2015-aisiais. „Praėjusiais metais dėl sausros nukentėjo medžiai, todėl tai šiemet atsiliepė derliui. Vis tik jis neturėtų būti blogas, turėjome lietaus, o medžiai nelabai nukentėjo“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ kalbėjo E.Žilinskienė.
Anot jos, sodininkai susiduria su kitomis problemomis. „Kas dar neduoda ramybės? Mes neturime draudimo, ir įmonė negali niekur apsidrausti nuo stichinių nelaimių. Visai neseniai Baisogalos miestelį talžė kruša. Jei tokia kruša praslinktų pro sodus, iš obuolių derliaus nieko neliktų. Po krušos sužalojami lapai ir jauni sodai gali pražūti. Mes priklausome augalininkystei, nors sodas tikrai yra ne augalininkystė. [...] Mums reikia sunaudoti daug energijos, ginantis nuo kvailų įstatymų“, – pasakojo bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė.
Pasak E.Žilinskienės, didžiąją obuolių dalį lietuviai valgo atvežtų iš Lenkijos, o padėtį esą galėtų pagerinti prekybos tinklai. „Jei ne „Maxima“ ir UAB „Palink“, apskritai lietuviškų obuolių nebūtų niekur. Atėjo naujas tinklas į Lietuvą, bet lietuviškam obuoliui ten papulti nėra jokių šansų. Mums apriboti chemikalai, todėl lietuviški obuoliai „nestovi“ parduotuvėse – tuoj pat pradeda pūti. Jei norėtume gražių obuolių, reikėtų leidimų naudoti chemikalus, bet taip rizikuotume visomis išmokomis“, – LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ aiškino E.Žilinskienė.
Pernai skynė tiek, kad maža nepasirodė
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius D.Kviklys skaičiuoja, kad šiais metais obelų soduose derlius prastesnis 15–20 proc. „Bet reikia priminti, kad praėję metai daugeliui buvo rekordiniai per visą ūkininkavimo istoriją – tiek, kiek skynė praėjusiais metais, dar nebuvo skynę. Taigi derlius mažesnis apie 20 proc., atrodytų, kad tai yra didelis sumažėjimas, bet apskritai derlius yra geras, vidutinis“, – portalui LRT.lt kalbėjo D.Kviklys.
Asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius D.Kviklys aiškina, kad versliniuose soduose naudojamos šiuolaikinės technologijos, todėl net ir po gausaus derliaus kitąmet jis gali būti vėl džiuginantis. Tuo metu gyventojų soduose derlius esą gali gerokai skirtis.
„Jei versliniuose soduose būtų buvęs pramečiavimas, obelys būtų nežydėjusios. Juose taikomos šiuolaikinės technologijos, vyksta genėjimas, tręšimas, kovojama su ligomis ir kenkėjais. Visa tai sumažina pramečiavimo riziką. Bet gyventojai vienus metus džiaugiasi, kad nuo obuolių lūžta šakos, o kitais metais medžiai tušti, o derlius svyruoja. Žinoma, yra veislių, kurios labiau linkusios pramečiuoti, bet versliniuose soduose obuoliai skinami daugiau mažiau vienodais kiekiais“, – paaiškino D.Kviklys.
Pašnekovas teigia, kad sunku išskirti regionus, kurie tradiciškai sulaukia geresnio obuolių derliaus – esą Lietuvoje nėra didelių sodininkystės regionų.
„Tarybiniais laikais buvo specializuoti sodininkystės ūkiai. Po nepriklausomybės atgavimo ūkiai buvo išlaikyti, daugelis jų liko neišdraskyti, tapo uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis arba žemės ūkio bendrovėmis. Jie turėjo savo infrastruktūrą ir šiuo metu yra sėkmingiausi. Tokie ūkiai yra išmėtyti po visą Lietuvą. Galime išskirti Pasvalio rajono „Naradavos“ verslinius sodus, Aukštikalnių, Luksnėnų sodus, taip pat aplink Kauną yra Babtai, Žiežmariai“, – tęsia D.Kviklys.
Pasak asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktoriaus, lietuviai taip mėgsta savo šalyje užaugintus obuolius, kad jų visiems norintiems neužtenka. Beveik nelieka lietuviškų obuolių ir eksportui. Nemažai obuolių yra importuojama iš Lenkijos.
Tuo metu nedidelė kai kurių veislių lietuviškų obuolių dalis eksportuojama į Latviją ir Estiją, tačiau tai daugiau nišinės veislės. Tuo metu į Lenkiją ar Vokietiją išvežami žaliaviniai obuoliai perdirbimui.
