Šiemet supirkto pieno kiekis šiek tiek mažės – tam įtakos, pasak E.Simonio, turėjo užsitęsusi pasaulinė pieno krizė ir speciali Europos Sąjungos (ES) finansinė priemonė, skatinanti pieno ūkius mažinti žaliavos gamybą.
Dvejus metus besitęsiantys sunkumai pasaulinėje rinkoje žaliavinio pieno kainas nustūmė į rekordines žemumas. Tokia padėtis skaudžiausiai smogė smulkiesiems pieno gamintojams, kurie buvo priversti trauktis iš pieno supirkimo rinkos.
Be to, beveik 2 tūkst. Lietuvos pieno ūkių nusprendė pasinaudoti ES parama, kurios tikslas – mažinti pieno gamybą supirkimui. Ūkininkai gaus kompensacines išmokas, įsipareigodami mažiau parduoti pieno perdirbimui. Vien šių metų spalį-gruodį įsipareigota parduoti 13 tūkst. tonų pieno mažiau – t.y. apie 4 proc. nuo viso per ketvirtį superkamo pieno kiekio Lietuvoje.
Pernai iš pieno ūkių buvo supirkta 1,438 mln. tonų pieno, o šiemet jo bus supirkta apie 1,41 mln. tonų.
Pernai iš pieno ūkių buvo supirkta 1,438 mln. tonų pieno, o šiemet jo bus supirkta apie 1,41 mln. tonų.
Sumažėjusi pieno žaliavos pasiūla taps papildomu spaudimu rinkoje laikytis aukštoms pieno supirkimo kainoms iki pat metų pabaigos. Be to, rudenį dėl natūralių sezoninių priežasčių karvės duoda mažiau pieno, o santykinis pieno baltymingumas ir riebumas didėja. Dėl to kiekvieną rudenį pieno supirkimo kaina būna didesnė nei vasarą.
ES finansinė priemonė, siekianti sumažinti pieno gamybą, yra pavėluota. Ši parama ūkininkams būtų buvusi naudinga vasarą, kuomet pieno primilžis buvo didesnis, o supirkimo kaina žema. Tuo tarpu ūkininkams teko apsispręsti dėl pieno gamybos mažinimo būtent tada, kai supirkimo kainos pradėjo kopti aukštyn.
Kita vertus, smulkiųjų ūkininkų pasitraukimas turėtų paskatinti aktyvesnį pieno ūkių stambėjimą. Dideli ūkiai turėtų padidinti žaliavos tiekimą supirkimo rinkoje. Todėl reikia tikėtis, kad jau kitąmet lietuviško pieno supirkimo kiekiai sugrįš į augimo vėžes. Juo labiau kad šalies ūkininkai kol kas nepajėgūs tiekti reikiamo pieno kiekio.
Lietuvos pieno ūkiai perdirbimo įmonių gamybos poreikius patenkina tik 80 proc. Likusį reikiamą žaliavos kiekį pieno produktams gaminti Lietuvos perdirbėjai turi atsivežti iš Latvijos ir Estijos.
