Mėsos gamyba, skaičiuojant skerdenos svorį ir neįskaitant subproduktų, šalies ūkiuose pernai ūgtelėjo 0,4 proc. iki 249,7 tūkst. tonų. Kiaulienos gamyba padidėjo 0,7 proc. iki 72 tūkst. tonų, vidutinis paskerstos kiaulės svoris sumenko 1 kilogramu iki 81 kilogramo.
Dėl sumažėjusio paskerstų galvijų skaičiaus, galvijų skerdenų pernai gauta 0,5 proc. mažiau – 41,7 tūkst. tonų. Vidutinis paskersto galvijo svoris per metus nepakito ir siekė 247 kilogramus. Paukštienos skerdenų pernai gauta 134,3 tūkst. tonų, arba 0,5 proc. daugiau.
Pernai į kitas šalis išvežta 104,8 tūkst. gyvų veršelių (7 proc. daugiau nei 2017 metais) ir 201,1 tūkst. gyvų kiaulių (40 proc. mažiau).
Pieno primilžis ūkininkų ir šeimos ūkiuose bei žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse pernai ūgtelėjo tik 0,1 proc. iki 1,572 mln. tonų. Pieno primilžio didėjimui įtakos turėjo 6 proc. didesnis primilžis iš vienos karvės.
Pernai vienam šalies gyventojui vidutiniškai pagaminta 89 kilogramai mėsos skerdenos (neįskaitant subproduktų) – 1 kilogramu daugiau nei 2017 metais. Iš jos kiauliena, kaip ir 2017-aisiais, sudarė 25 kilogramus. Pieno vienam šalies gyventojui vidutiniškai buvo pagaminta 561 kilogramas – 6 kilogramais daugiau nei 2017 metais, kiaušinių – 318, arba 60 vienetų daugiau.
Latvijoje vienam gyventojui pernai buvo pagaminta 47 kilogramai mėsos, 510 kilogramai pieno, 399 kiaušiniai, Estijoje – atitinkamai 56 kilogramai, 605 kilogramai ir 156 vienetai.
Auginamų paukščių skaičius per praėjusius metus padidėjo 14 proc. ir šių metų pradžioje buvo 11,836 mln., tuo metu galvijų bei kiaulių skaičius sumenko atitinkamai 3 proc. iki 653,5 tūkst. ir 7 proc. iki 572 tūkstančių.