Per trumpą atokvėpį prieš didžiuosius javapjūtės darbus į Aleksandro Stulginskio universitetą susirinkę agronomai, mokslininkai, agroverslo įmonių atstovai ne tik pasidžiaugė bręstančiu derliumi, kuris esą bus didesnis nei pernai.Pagerbti geriausi profesijos atstovai, kalbėta,kas dabar labiausiai rūpi agronomams.
„Tai – agronomų rengimas, ypač dabar, kai yra vykdoma studijų pertvarka. Taip pat svarbus klausimas – dirvožemio derlingumo išsaugojimas, bendruomeniškumo ugdymas“, – sakė Agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė.
„Požiūris netinkamas... Melioracija apleista, dauguma ūkininkų vargsta, kai nesutvarkytos melioracijos sistemos, kad jos duotų naudą“, – kalbėjo Šilutės rajono kooperatyvo „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis.
„Siekiamybė – apjungti daugiau narių, neapsiriboti vien gamybine veikla. Planuose – surinkti turtingą Šakių karšto agronomijos istoriją“, – pasakojo Šakių rajono agronomų asociacijos pirmininkas Rokas Pukinskas.
„Agronomo kvalifikacija reikalinga ir kitur. Nes, kai politikoje buvo daugiau agronomų, pavyzdžiui, A. Smetonos laikais, tai ir sprendimai buvo priimami gyvenimiškesni. To dabar pasigendame“, – apgailestavo Telšių rajono augalininkystės konsultantas, ūkininkas Antanas Mažeika.
„Žinote, kai mes prašome – kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien – prašome Dievo, bet užauginti turi agronomai. Jų poreikis nuolatinis, kartos keičiasi. O valgyti norėjom ir norėsim“, – sakė seimo pirmininkas, agronomas Viktoras Pranckietis.
Nors pastaraisiais metais agronomų vėl ruošiama daugiau, į ūkius, agroverslo įmones jų ateina per pusę mažiau nei yra šių specialistų poreikis. Pavyzdžiui, šiemet iš beveik pustrečio šimto absolventų nė vienas neliko neįsidarbinęs.
