Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti
2023 11 24 /14:28

Lietuvos vandens telkinių įžuvinimui – ES parama

Vandens bioįvairovės išsaugojimas ir atkūrimas yra svarbi sąlyga tiek ekosistemų tvarumui, tiek žmogaus gerovei. Deja, kai kurios vertingų žuvų rūšys Lietuvoje nyksta ar sparčiai mažėja, todėl tenka dirbtinai atkurti jų išteklius.
Eršketai
Eršketai

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vienas iš uždavinių ir yra žuvų išteklių atkūrimas valstybinės reikšmės vandens telkiniuose. Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas teigia, kad įvairaus amžiaus žuvų rūšimis, kurių yra iki 20, vandens telkiniai įžuvinami nuolat.

„Dalis žuvivaisos darbų atliekama su ES parama. Tai yra europiniai unguriai ir aštriašnipiai eršketai – šioms rūšims ir skiriame didžiausią dėmesį. Nuo 2011 metų daugiau nei 10,5 mln. vienetų ungurių įžuvinta beveik dviejuose šimtuose vandens telkinių“, – sako J. Poviliūnas.

Nuo 2011 metų daugiau nei 10,5 mln. vienetų ungurių įžuvinta beveik dviejuose šimtuose vandens telkinių.

Atkuriant aštriašnipių eršketų populiaciją Lietuva bendradarbiauja su kaimyninėmis Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, Skandinavijos šalimis bei Didžiąja Britanija – šią rūšį būtina gausinti ne tik Baltijos, bet ir Šiaurės jūroje. Pasak žuvivaisos specialisto, Europos jūrų reikalų ir
žuvininkystės fondo lėšomis gerinama eršketų veisimo infrastruktūra, formuojama reproduktorių banda, nes tai – ilgametė žuvų rūšis, tad reproduktorių brandinimui reikia nemažai laiko ir investicijų.

Šiuo metu subrendusių reproduktorių Žuvininkystės tarnyba dar neturi, tad eršketų lervučių, kurias dar augina, dovanai gauna iš kolegų Vokietijoje. „Helsinkio komisija yra patvirtinusi eršketų išteklių atkūrimo planą, kuris šiuo metu yra įgyvendinamas. Tai yra ilgalaikis rezultatas, tikimės, kad ir toliau galėsime pasinaudoti Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo teikiamomis galimybėmis ir tai padės nykstančias rūšis mūsų vandenyse atkurti. Šios net iki dviejų su puse metro užaugančios žuvys atplaukia neršti į mūsų Nemuno baseino upes, o gyvena Kuršių mariose ar Baltijos jūroje“, – sako J. Poviliūnas.

Svarbu kelti ir visuomenės sąmoningumą apie vandens biologinės įvairovės svarbą ir jos išsaugojimo būtinybę. Pašnekovo teigimu, Žuvininkystės tarnyba skiria nemažai dėmesio edukacijoms: „Į mūsų žuvivaisos padalinius, kurių turime visoje Lietuvoje, atvyksta nemažai moksleivių bei žuvininkyste besidominčių asmenų, aktualią informaciją talpiname ir savo internetiniame puslapyje. Be ES finansuojamų ungurių ir eršketų, Lietuvos vandenis įžuviname ir lašišomis, šlakiais, sterkais ir kitomis rūšimis, kurios taip pat auginamos mūsų padaliniuose“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pastatus įdomiais daro ne tik fasadai: kodėl svarbu, kad jie galėtų pasakoti istorijas?
Reklama
Gal pats metas dalyvauti „Saulėlydžio“ sagos maratone? Visos dalys jau „Telia Play“ platformoje
Reklama
Parama gamtai gali būti ir tvaresnė, ir stilinga: „Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejus pristato unikalią suvenyrų kolekciją
Reklama
Išmanūs transporto infrastruktūros sprendimai – naujasis pažangos etapas pasitelkiant 5G
Užsisakykite
15min naujienlaiškius