„Degustacijos yra tam, kad su jautienos mėsa supažindintumėme, ekskursijos ūkyje – jog įrodytumėme, kad galvijus užauginti galima ir tvariai. Juk sklinda kalbos, kad karvės kaltos dėl to, jog klimatas šyla. Problemos slypi kitur.
Norime pristatyti, kaip galima tausojant gamtą auginti galvijus. Nėra čia kažkokios taršos iš jų didelės. Mėsiniai galvijai gali būti auginami aplinkai draugišku būdu“, – pravėręs savo ūkio Leliūnuose duris, ima pasakoti iš Anykščių kilęs Mindaugas.
Ūkininkauti jis pradėjo 2013-aisiais, kai įsigijo čia stovėjusius pastatus, fermas bei 36 galvijus.
„Važinėjau iš vienų kursų apie mėsinius galvijus į kitus. Kartą atvažiavau į kursus Leliūnuose. Praktinė dalis vyko šiame ūkyje. Jo savininkas užsiminė, kad pardavinėja ūkį, nes sveikata nebeleidžia, vaikai nenori ūkininkauti. Po pusmečio grįžau derėtis“, – pradžių pradžią nupasakojo jaunasis ūkininkas, besidarbuojantis kartu su tėčiu, seserimi ir 5 samdomais darbuotojais.
Jis tikina nesigailintis savo sprendimo. Nors studijavęs su žemės ūkiu nieko bendro neturinčius ekonomikos mokslus, ragavęs ofisinio darbo, su gyvuliais, suprato, – daug ramiau. Jie visuomet parodo, kaip jaučiasi, o štai žmonės gali šypsotis į akis, o iš tikro neaišku ką apie tave galvoti.
„Ramybė su gyvuliais. Ateini su visokiais stresais, įtampom, jie pažiūri į tave didelėmis akimis, supranti, kad nėra čia ko išgyventi, viskas bus gerai. Visus ūkio darbuotojus atpažįsta – savas ar nesavas“, – atskleidė pašnekovas.
