„Maisto programa“ – tokia seniai pamiršta frazė sugrįžta į biurokratinę kasdienybę. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pranešė, kad valdžia ruošia tokią programą. Iki D.Medvedevo taip kalbėjo ir Leonidas Brežnevas, kai valstybė stovėjo eilėse: sovietų maisto programa buvo priimta 1982 metų gegužės 24 dieną, tačiau valstybės ji nepamaitino ir neišgelbėjo. O kas išgelbės, klausia rusų opozicijos portalas „The New Times“.
Maisto parūpinti Rusijai ne tik pasiryžęs, bet tą jau 15 metų daro britas Johnas Kopiskis, auginantis pusketvirto tūkstančio gyvulių.
Odė V.Putinui
„Pagrindinė problema – niekas nenori šefui pasakyti teisybės“, – paprastą tiesą dėstė 65 metų Johnas Kopiskis. Jis vilkėjo chaki spalvos megztinį, vyro veidą puošė bajoriška barzda. J.Kopiskis gyvena už trijų valandų kelio nuo Maskvos, kur ūkininkauja. Vyras įsikūręs visai netoli Petuškų, kuriuos romane „Maskva-Petuškai“ apdainavo Venediktas Jerofejevas.
Šefu jis vadina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kurį J.Kopiskis laiko tikru patriotu ir netgi lygina jį su Winstonu Churchilliu.
J.Kopiskis augina 3600 gyvulių, kurių 1700 yra karvės, duodančios 40 tūkst. litrų pieno per parą. Ūkis buvo sukurtas prieš 15 metų buvusio kolūkio žemėse. Kolūkį primena tik išlikusi medinė tvora ir administracijos pastatai.
Naujasis rusas
Britas į Rusiją atvyko 1994 metais, pradėjo ten anglių eksporto verslą, per penkerius metus gavo pilietybę, sutiko savo būsimą žmoną Niną. Dabar jie augina penkis vaikus. Tačiau priprasti prie kai kurių Rusijos realijų jis iki šiol nesugebėjo. Pavyzdžiui, prie biurokratijos.
„Maskvoje koridorių daug, tačiau niekas nenori spręsti mūsų problemų, jiems jų pačių reikalai yra svarbesni“, – kalbėjo ūkininkas.
Aišku, aš negaliu pasakyti, kad tai yra mano gimtinė, aš juk čia negimiau, bet čia yra mano namai. Trumpai tariant, aš esu rusas, turintis patirties Vakaruose, – pasakojo J.Kopiskis.
Tačiau, kalbėdamas apie Rusiją, jis ją vadina savo šalimi.
„Taip, aš esu šios valstybės pilietis. Rusas – tas, kuris gyvena Rusijoje, kieno pinigai guli Rusijoje, kieno šeima gyvena čia, – aiškino J.Kopiskis. – Aišku, aš negaliu pasakyti, kad tai yra mano gimtinė, aš juk čia negimiau, bet čia yra mano namai. Trumpai tariant, aš esu rusas, turintis patirties Vakaruose.“
Naujojo ruso ūkyje prie Petuškų dirba 160 žmonių, pusė jų – emigrantai iš Centrinės Azijos. Vidutinis atlyginimas ūkyje – 12 tūkst. rublių, o J.Kopiskio ūkyje – dvigubai didesnis.
„Jauni nenori dirbti su mėšlu, paprasčiau jiems yra leisti gyvenimą kelyje – štai kodėl turime tris milijonus vairuotojų ir tiek pat apsaugos darbuotojų“, – pasakojo ūkininko žmona Nina.
Visą straipsnį apie ūkininką, pasiryžusį pamaitinti Rusiją, galite rasti žurnale „The New Times“, rugpjūčio 18 dienos numeryje. Žurnalas yra pasiekiamas ir elektroniniu formatu.
