Kam senovėje buvo naudojami rapsai
Nors rapsai dabartiniu savo pavadinimu pirmą kartą buvo paminėti XIV a.
Anglijos rašytiniuose šaltiniuose, tačiau etimologai nurodo, kad rapsai jau buvo žinomi senovės civilizacijoms, tik kitais pavadinimais. Žodis „rapsai“ kilo iš lotynų „rapum“, kas reiškia „ropė“.
Pirmas aliejaus, išspausto iš rapsų, paminėjimas užfiksuotas Indijoje prieš 4 tūkst. metų. Yra duomenų, kad tiek kinai, tiek japonai rapsų aliejų naudojo jau prieš du tūkstantmečius. Šiaurės Europą rapsai pasiekė XIII a. – jie buvo naudojami kaip lempų kuras ir apšviesdavo patalpas.
Rapsų aliejaus panaudojimas ir paplitimas buvo gana ribotas iki kol nebuvo išrastas garo variklis. To meto konstruktoriai pastebėjo, kad rapsų aliejus geriau sutepa metalines detales nei kitos medžiagos. Per Antrąjį pasaulinį karą išaugo aliejaus, kuris buvo naudojamas detalėms laivuose, poreikis. Kai dėl karinių veiksmų buvo blokuojamas aliejaus tiekimas iš Europos ir Azijos, tuomet susidarė kritinė situacija. Išvydusi nišą, Kanada greitai išplėtė rapsų pasėlius ir gamybą.
Pasibaigus karui, rapsų poreikis staigiai sumažėjo ir ūkininkai buvo priversti perorientuoti savo ūkius į kitas kultūras.
Rapsų atgimimas – it fenikso
Rapsai „sugrįžo“ XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje kaip maisto produktas. Iš jų buvo pradėtas gaminti maistinis aliejus. Deja, bet jis sunkiai skynėsi kelią pas vartotojus dėl kelių savybių: rapsų aliejus turėjo savitą skonį ir buvo žalsvos spalvos, kas signalizavo apie chlorofilo koncentraciją. Taip pat jame buvo didelė koncentracija eruko rūgšties – augalinio toksino ir teršalo.
Problemas išspręsti padėjo mokslininkai. Manitobos universiteto mokslininkai Keithas Downey'is ir Balduras Stefanssonas selekcijos būdu išvedė tokią rapsų rūšį, kuri neturėjo neigiamų savybių, kurios taip baidė pirkėjus ir aliejaus vartotojus. Selekcijos būdu eruko rūgštis buvo pakeista kita, žmogui naudinga oleino riebalų rūgštimi. Maža to, aliejus įgavo dabar mums žinomą spalvą, o jo skonis tapo neutralus, todėl jis dar labiau tiko kepimui, nes patiekalai nepersismelkia aliejaus skoniu. 1973 m. startavo kampanija, kurios metu visuomenei buvo plačiai pristatytos rapsų aliejaus teigiamos savybės – po jos rapsų aliejus pradėjo populiarėti ir dabar yra daugelio namų šeimininkių virtuvėse.
Šiuo metu Europos Sąjunga yra didžiausias rapsų augintoja pasaulyje. Prie rapsų tobulinimo prisidėjusi Kanada yra antra pagal dydį šių geltonų žiedų augintoja. Rapsų plotai sparčiai plečiami ir tokiose valstybėse, tokiose kaip Kinija ir Indija.
Rapsų atsiradimo amžininkų Lietuvoje – ne vienas
Šiuo metu yra du rapsų porūšiai – žieminis ir vasarinis. Žieminis rapsas žydi gegužės viduryje, o vasarinis birželio-liepos mėnesiais. Augalų vegetacijos periodas tęsiasi apie 90-100 dienų, po to jie surenkami kombainais.
Rapsai Lietuvoje atsirado visai neseniai – Lietuvoje dar gyvena aštuoniasdešimtmečių, kurie gimė tada, kai pirmieji šios maistinės kultūros daigai ir žiedai dar tik skleidėsi apšviesti lietuviškos saulės. Iš pradžių rapsai buvo aptinkami reto ūkininko žemėje – jie dažniausiai buvo naudojami bitininkų, nes rapsai yra labai vertingi nektaro tiekėjai bitėms, ir gyvulių pašarams.
Plisti ši kultūra pradėjo nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio, kuomet buvo pradėta naudoti kaip gyvulių pašaras. Po Nepriklausomybės paskelbimo rapsų pasėlių plotai ėmė sparčiai gausėti. Dar 1993 m. Lietuvoje auginta vos 5,2 tūkst. hektarų rapsų. Šiemet rapsų pasėlių deklaruota daugiau nei 150 tūkst. hektarų, kasmet šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nuima apie 500 tūkst. tonų rapsų derlių, o vidutinis derlingumas viršija tris tonas iš vieno hektaro.
Tokį spartų rapsų paplitimą lėmė keli faktoriai. Visų pirma, Lietuvos dirvožemis itin tinka šios kultūros auginimui. Riebalų mokslo ir technologijų specialistė doc. dr. Dainora Gruzdienė teigia, jog vidurio Lietuvos žemumoje bei Nemuno žemupyje paplitę tokio tipo dirvožemiai, kuriuose rapsai dera geriausiai. Todėl ir ūkininkai šiuose kraštuose juos gausiai augina.
„Galime teigti, kad šiame dirvožemyje užaugintų rapsų sėklų aliejus yra vienas švariausių Europoje, ypač – šalto spaudimo aliejus, kurį rinkai tiekia ūkininkai“, – pabrėžė docentė. Taip yra todėl, jog dirvožemis, pagal švino ir kitų kenksmingų cheminių elementų koncentraciją yra vienas švariausių. Jei sunkiųjų metalų buvo dirvožemyje – jų bus ir išspaustame aliejuje.
Antra, šios kultūros panaudojimas yra labai platus – iš jo spaudžiamas aliejus, kuris yra omega-9, omega-3, omega-6 bei vitamino E šaltinis. Jis taip pat naudojamas pašarams bei jame gausu nektaro, kurį bitės paverčia medumi. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, GMO maistiniai rapsai neauginami.
