Maisto ir veterinarijos tarnyba: Lietuvoje „natūralaus“ medaus nebebus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia šalies bitininkų, medaus pakuotojų ir prekybininkų dėmesį, kad ženklinant bičių medų, jo etiketėje negali būti nurodomas terminas „natūralus“. Tokias išvadas pateikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, įvertinusi atitinkamą Europos Komisijos išaiškinimą.
Medus
Medus / Fotolia nuotr.

Kaip rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime, kreipimąsi dėl medaus ženklinimo išaiškinimo inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga.

Tokie pavadinimai kaip „pavasario gėlių medus‘‘, „vaistinių augalų medus“ yra niekuo nepagrįsti ir negali būti naudojami.

Europos Komisija, išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerijos kreipimąsi, informavo, kad žodis ,,natūralus“ medaus pavadinime neturėtų būti naudojamas. Europos Komisijos nuomone, toks medaus pavadinimas neatitinka Direktyvos 2000/13/EB reikalavimų, kur teigiama, kad produktų ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl padarytų užuominų apie ypatingas maisto produkto savybes, kai tokias pačias savybes turi visi panašūs produktai.

Atsižvelgus į šį išaiškinimą ir Žemės ūkio ministerijos pateiktas išvadas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja šalies bitininkus, medaus pakuotojus ir prekybininkus, kad nurodant ženklinimo etiketėje medaus pavadinimą, negali būti vartojamas žodis „natūralus“.

Siekiant išvengti galimų nuostolių, bitininkams ir šiuo verslu užsiimantiems asmenims bus leista per nustatytą laiko terminą, suderinus su atitinkama teritorine valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, sunaudoti turimas etiketes arba jas perženklinti.

„Ženklinimo etiketėse turi būti nurodytas medaus pavadinimas, įmonė arba bitininko pavardė, adresas, užrašas „Tinka vartoti iki“, nurodant datą. Privaloma taip pat nurodyti medaus kilmės šalį. Jei medus surinktas iš daugiau nei vienos Europos Bendrijos (EB) valstybės narės ar iš trečiosios šalies, turi būti pažymėta: „EB medaus mišinys“, „ne EB medaus mišinys“ arba „EB ir ne EB medaus mišinys“. Priklausomai nuo gamybos būdo, medus gali būti korinis, su korinio medaus gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Tam tikrais atvejais šis saldus produktas gali būti įvardintas kaip rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medus. Tokie pavadinimai kaip „pavasario gėlių medus‘‘, „vaistinių augalų medus“ yra niekuo nepagrįsti ir negali būti naudojami. Pavadinime gali būti nurodytas regioninis ar teritorinis pavadinimas, jei medus surinktas vien tik iš nurodyto regiono. Todėl jeigu pavadinime naudojamas žodis „lietuviškas“, teisės aktų nuostatos nepažeidžiamos“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos